Inovatyvus organizacinis ugdymas(is), įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos

LTTechnologijų tobulinimas, gerinantis ugdymo ir ugdymo(si) kokybę. Inovacijų ir interaktyvių metodų, naudojamų švietimo įstaigose, įvairovė patvirtina, kad švietimo institucijos ir mokytojai, mokyklų vadovai keičia ne tik tai, ko vaikai mokosi, bet ir tai, kaip ir kokiose aplinkose jie mokosi, kaip panaudojama socialinės partnerystės, tinklaveikos patirtis. Inovatyvios mokyklos keičia ne tik edukacines aplinkas, tačiau ieško būdų, kaip Z ar Alfa kartos vaikams perteikti žinias ir formuoti jų vertybes, ieško interaktyvių mokymo formų ar mokymų metodų. Šiame darbe yra naudojamas mišrus tyrimo metodas, kuomet naudojami ir kiekybinis, ir kokybinis tyrimo metodas. Pirmasis tyrimo etapas remiasi kiekybiniais duomenimis, kuriais siekta atsirinkti edukacinėms inovacijoms geriausiai atstovaujančias mokyklas. Antrasis etapas buvo atliekamas pasitelkiant kokybinę turinio analizę. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Empirinio tyrimo antrojo etapo antrojoje dalyje kokybiniai duomenys analizuoti taikant analitinio hierarchinio proceso (AHP) metodą. Išvados parodė, kad kiekvienas respondentas turi unikalų supratimą apie tai, kas yra gera mokykla. Aptariant giluminius ekspertų interviu išaiškėjo, kad svarbiausiais inovatyvaus ugdymo(si) proceso bruožais ekspertai laiko kokybišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir kompleksinių problemų sprendimą. Vien mokyklos vadovo lyderystės neužtenka. Inovatyvus organizacinis ugdymas, kurio svarbiausi bruožai yra žmogiškųjų išteklių vadyba ir kompleksinių problemų sprendimas, reikalauja pasidalytosios tinklinės lyderystės [VDU ETD].

ENInnovative organisational education is usually understood only as comprising distance learning and the improvement of technologies, as well as improving the quality of education and training. However, the variety of innovations and interactive methods used in educational institutions confirms that educational institutions, teachers and school leaders are changing not only what children learn, but also how and in what environments they are learning, including how the experience of social partnerships and networking are used. A mixed research method using both quantitative and qualitative research methods has been used in this dissertation. The first stage of the study is based on quantitative data. The aim of this part of the research was to select the schools that best represent educational innovations. The second stage was performed through a qualitative content analysis. In this study, the use of a manifest content analysis was chosen because the issues of pragmatism and diversity used in the text were not latent, but were clear and understandable.In the second part of the second stage of the empirical study, the qualitative data was analysed using the analytical hierarchical process (AHP) method.The results revealed that each respondent understood the concept of a good school differently. When discussing the in-depth interviews with the experts, it became clear that the e xperts considered high-quality human resource management and the solution of complex problems to be the most important features in the innovative educational process. An innovative organisational education, where the most important features are human resource management and complex problem solving, requires shared networked leadership.