Kauno apskrities kaimo sodybų ir priemiesčių architektūra 1918-1940 m

LTDisertacijos tyrimų objektas: 1918-1940 m. į vienkiemius išskirstytų kaimų sodybos su priklausiniais, jų planinė struktūra ir kompozicija, kaimų ir Kauno priemiesčių pastatų architektūrinės formos, konstrukcijos ir medžiagos. Geografinės ribos: tarpukariu egzistavusio vieneto – Kauno apskrities teritorija, įskaitant Kauno priemiesčius, kurie iki 1940 m. išliko neprijungti prie miesto. Darbe siekiama atskleisti 1918-1940 m. kaimo sodybų ir priemiesčių architektūros pokyčius, išaiškinti tuo metu susiklosčiusią situaciją, permainas ir tai lėmusius veiksnius, išanalizuoti archyvuose saugomą projektinę dokumentaciją, įvertinti išlikusį šį architektūros paveldą ir apibudinti galimą išsaugojimo perspektyvą. Darbe visapusiškai tyrinėta tiek tradicijos tąsa, tiek naujovės, besireiškiančios per naujas statybos medžiagas, konstrukcijas, tūrius ir planinę struktūrą. Išsamiai ištiriamos ir pristatomos šių naujovių ištakos: teisės aktai, rekomendaciniai leidiniai, techniniai projektai. Detaliai aptariama tarpukario žemės reformos eiga, skirstymo vienkiemiais procesas. 1-ajame disertacijos skyriuje „Tarpukario statybų reglamentavimas ir rekomendacijos“ apžvelgiama tarpukario žemės reforma, aptariama jos eiga, įvertinamas jos poveikis kaimo planinės struktūros pokyčiams, analizuojami su reformos įgyvendinimu susiję įstatymai ir kiti teisės aktai. Pristatoma statybas kaimo vietovėse reglamentavusi teisinė bazė, įvertinama jos įtaka kaimų ir sodybų planinei struktūrai bei pastatų architektūrai.Aptariami teisės aktai, dalis kurių buvo kuriama kartu su lydinčiomis programomis ir institucijomis, reglamentuojančiomis kaimo statybas. Pristatomi pagrindiniai kaimo statyboms skirti rekomendaciniai leidiniai, apžvelgiami jų pasiūlymai, susiję su sodybų planavimu, pastatų architektūra ir statybinėmis medžiagomis. Didelis dėmesys skiriamas šiuose leidiniuose išdėstytam požiūriui į statybos tradiciją, jos tęstinumo puoselėjimą. Apžvelgiamos sodybų apželdinimo rekomendacijos. 2-ajame disertacijos skyriuje „Sodybinės architektūros tęstinumas ir pokyčiai“ analizuojama tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūra bei tam tikroms apskrities dalims būdingi bruožai. Apžvelgiama būdinga sodybų planinė struktūra, atkreipiant dėmesį į pastatų tūrių santykį, kiemų dydį, pastatų orientaciją ir išdėstymą, funkcinius ryšius. Įvertinama tradicijos ir naujovių sąveika medžiagų ir konstrukcijų taikyme ir architektūrinėje raiškoje. Išskiriami ir detaliai, su tyrimų metu surinktais pavyzdžiais, pristatomi kaimo vietovėms ir priemiesčiams būdingi gyvenamųjų namų tipai, aptariami jų būdingi bruožai, naudotos statybines medžiagos, atskleidžiamas jų paplitimas (naudota archyvinė projektinė medžiaga ir autoriaus atliktų natūrinių tyrimų duomenys). Pagal pagrindinį gyventojų pajamų šaltinį (žemės ūkio veikla ir kita veikla) yra išskiriamos dviejų tipų sodybos. Nors priemiesčiai de jure buvo kaimo teritorijos, tačiau pagrindinis jų gyventojų pajamų šaltinis nebuvo susijęs su ūkininkavimu, todėl jų sodybų planinė struktūra nuo ūkininkų sodybų skyrėsi iš esmės. Priemiesčio sodybas, išskyrus kelias išimtis, sudarė du pastatai - gyvenamasis namas, paprastai suformuotas šalia gatvės, ir nedidelis pagalbinis pastatas, pastatytas toliau kieme.Nagrinėjant archyvinę medžiagą ir natūrinių tyrimų duomenis, atskleidžiami būdingi gyvenamųjų namų planinės struktūros variantai, kurie atsispindi antrajame skyriuje pateiktose lentelėse. Vadovaujantis surinktais duomenimis, buvo išskirti šeši būdingi gyvenamųjų namų tipai: tradiciniai sodybiniai, mažagabaričiai nuomojami, nuomojamų butų, individualios vilos, vienaukščiai kotedžai ir dviaukščiai kotedžai. Visi šie tipai rasti ir tyrinėtose kaimo ir priemiesčių sodybose (2-3 nuomojamus butus turintys nedideli namai priskirti prie mažagabaričių nuomojamų namų). Vieno aukšto namai, kurių architektūra susiformavusi laikmečio stilinės architektūros įtakoje, neturintys sąsajų su tradicine statyba, priskirti vienaukščiams kotedžams. Pastebėta didesnė tradicinių sodybinių namų įvairovė, jie sutinkami visų tipų sodybose, galima išskirti keletą jų planinės struktūros variantų. Priemiesčiuose yra unikalia architektūra išsiskiriančių pavyzdžių. Priemiesčių gyvenamojoje architektūroje galime pastebėti daugelio naujovių bei stilinės architektūros įtaką, tačiau nemaža dalis priemiesčio namų vis dar atspindi tradicinės kaimo architektūros idėjas. Ryškesnė modernumo raiška buvusi arčiau miesto vykusiose statybose palaipsniui užleidžia vietą tradicijai periferinėse teritorijose. Gyvenamųjų namų dydžiai apžvelgti pateiktose lentelėse, išskirti labiausiai paplitę ilgio ir pločio santykiai. 3-iajame disertacijos skyriuje „Tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūros išlikimas ir vertė“ pristatoma kaimo ir priemiesčių 1918-1940 m. architektūros išlikimo situacija (vadovaujantis autoriaus 2016-2017 m. atliktų natūrinių tyrimų duomenimis) [...] [eLABa ETD].

ENResearch object: farmsteads of detached farm villages established in 1918–1940, their layout structure, composition, connection with the surrounding environment as well as the buildings belonging to these farmsteads and suburban homesteads, their architectural shapes, construction and materials and their survival and current physical status. Detailed research is made on the suburbs of the southern part of Kaunas County so that to determine their survival status. Geographical boundaries of the research. The area of the administrative unit as of 1918–1940 – Kaunas County. Chapter 1 Construction regulation and recommendations in 1918-1940 The interwar land reform was the decisive factor that influenced the landscape and rural constructions, thus radically reducing the number of one street villages and setting up granges in the old estates and on the lands of the estates. The first chapter reviews the interwar land reform, discusses its course, assesses the impact on changes in the rural planning structure, and analyzes the applicable laws and regulations. The legal framework regulating the construction in rural areas is analyzed, its influence on the planned structure of villages and homesteads and the architecture of buildings is reviewed, and the changes influenced by law in the construction tradition are assessed. The necessary legislation was created along with the accompanying programmes and institutions regulating the new rural constructions. The main recommended publications for rural construction are presented, their proposals related to homestead planning, building architecture and building materials are reviewed. Considerable attention is paid to the approach to the construction tradition set out in these publications. Recommendations for landscaping homesteads are reviewed.Chapter 2 “Continuity and changes in the tradition of homestead architecture in 1918-1940“ analyzes the interwar Kaunas County rural and suburban architecture, along with the features specific to particular parts of the county. Attention is paid to the plan structure of homesteads, the ratios of building volumes, the yard size, the building orientation and layout, as well as the functional relationships. The interaction of the tradition and innovation in the application and the architectural expression of materials and structures were assessed. The types of residential houses which were common in the rural and suburban areas were distinguished by reviewing their characteristic features, construction materials and prevalence – specifically, technical building designs (archival material) and on-site research data were used. There were two types of homesteads based on the main income source of the inhabitants – agricultural activities and other activities. Although suburbs de jure were rural territories, but the main source of the income of inhabitants of Kaunas suburbs was not related to farming, thus making the plan structure of their homesteads very different from the farmer’s homesteads. Suburban homesteads, with a few exceptions, consisted of two buildings – a residential house, usually formed next to the street, and a small auxiliary building built further in the yard. Examination of the archival material and on-site research data reveals the most characteristic types of house planning structural variants which are reflected in the tables that are presented in the second chapter. It deals with the design features suggested by most distinguished rural architects of Kaunas County.Having studied the interwar Kaunas county archives and the surviving on-site examples, six rural residential types were identified: the traditional homestead (grouped into two cell, four cell, free layout, and the traditional building) small rental houses (up to 3 apartments), apartment rental buildings, private villas, one-story cottages, and two-story cottages. The surviving examples of each type were presented and analyzed. In the residential architecture of the suburbs, we can observe the influence of a number of innovative and stylish architectural types; however, a significant part of suburban houses still reflect the ideas of the traditional rural architecture. In the residential architecture built near Kaunas, we can spot the influence of a number of innovative and stylish architectural types, whereas, farther away from the capital, such examples can be seen less frequently. The sizes of residential houses are reviewed in the presented tables; here, we can see the most prevalent housing length and width ratios. In Chapter 3 “Survival situation and value of interwar Kaunas County rural and suburban architecture“ is presented the survival situation of the rural and suburban architecture (studies were performed during 2016-2017 on-site research by examining the rural territory of Kaunas County and the suburbs of interwar Kaunas). The following reviewed factors are related to the disappearance of most architectural objects: World War II, Soviet-era land reform, land reclamation, demographic processes: all of these led to the changes that took place: the loss of architectural identity happened due to improper reconstructions, deterioration of the environment (the Soviet era and new constructions), destruction of rural greenery, and reckless forest felling around villages.