Religinės ir tautinės mažumos Radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI-XVII amžiuje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Religinės ir tautinės mažumos Radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI-XVII amžiuje
Alternative Title:
Religious and Ethnic Minorities in the Biržai Duchy of Radvilos in the 16th-17th Centuries
In the Book:
Biržų istorijos apybraižos. Vilnius: Danielius, 2006. P. 89-113
Keywords:
LT
Biržų kunigaikštystė; Žydai; Karaimai; Totoriai; Vokiečiai; Miestiečiai; Žemionys; Bajorai; Liuteronai; Klientas.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atskirai nagrinėjami – žydai ir karaimai, žydų ir krikščionių santykiai, totoriai, vokiečiai, miestiečiai vokiečiai, bajorai – žemionys vokiečiai ir Liuteronų bažnyčia. Plačiai apžvelgiami tautines mažumas veikę potvarkiai, pateikti Radvilų. Apie žydų ir karaimų buvimą Biržų miesto ir Biržų kunigaikštystės miesteliuose galima kalbėti nuo XVI a. Autorius teigia, kad lokalinės visuomenės ryšių kontekste nevisiškai prasminga skirti žydus nuo karaimų, nes abi grupės gyveno pakankamai konsoliduotą bendruomeninį gyvenimą kartu, vertėsi tais pačiais verslais, vietinių gyventojų santykiai su jais buvo identiški. Istorinėje literatūroje teigiama, kad Lietuvoje, skirtingai negu lenkų visuomenėje, su žydais susidūrė palyginti vėlai, todėl antisemitizmas čia neįgavo kraštutinių formų. Biržų miesto skirtingumas yra jos protestantiškoje, o ne katalikiškoje visuomenėje. Dėl to, nepasitaiko ritualinės žmogžudystės kaltinimų, kaip kitose Radvilų valdose. Iš kitos pusės veikė didikų pozityvi pozicija žydų kaip kreditorių ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Totorių, atliekančių karinę tarnybą, apgyvendinimas minėtoje teritorijoje datuotinas XVI a. paskutiniais dešimtmečiais – XVII a. pradžia. Pasak šaltinių, abi totorių grupės šioje teritorijoje buvo vietinės bajorijos dalis. Vokiečių bendruomenę Biržose galima suskirstyti į: miestiečius, sėsliai gyvenančius, atvykstančius verslo tikslais; bajorus žemionys, turėjusius valdas ir priklausančius Radvilų klientūrai; kareivius ir karininkus, vokiečių pėstininkus privačioje Radvilų kariuomenėje; liuteronų dvasininkus.

ENThe article separately analyses the Jews and the Karaites, Jewish-Christian relations, the Tartars, Germans, German city residents, noblemen and the Lutheran Church. It provides an exhaustive description of Radvilos-proposed ordinances that affected ethnic minorities. Jews and Karaites arrived in the city of Biržai and towns of the Biržai duchy in the 16th century. According to the author, it would not be really meaningful to discuss Jews and Karaites separately in the context of the local community, because both groups lived quite a consolidated communal life together, were engaged in the same trades, and locals treated them equally. According to historical literature, Lithuanians were confronted with Jews later than Polish society and therefore there was no severe anti-Semitism. The distinctiveness of the town of Biržai was reflected in its Protestant rather than Catholic society. Therefore, unlike in other Radvilos’ dominions, there were no accusations of ritual murders. Noblemen maintained a positive position on Jews as creditors and taxpayers. The settlement of Tartars performing military service in the said territory is dated at the last decades of the 16th century – early 17th century. According to sources, both Tartar groups were part of the local nobility in this territory. The German community of Biržai can be divided into: settled city residents who arrived on business; noblemen who had properties and were among Radvilos’ clientele; soldiers and officers, German infantrymen in Radvilos’ private army; Lutheran clergy.

ISBN:
9955-476-39-7
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9499
Updated:
2021-01-28 20:40:23
Metrics:
Views: 21
Export: