Забытые замечания М. Довнар-Запольского М. Любавскому

LTStraipsnyje tiriama stačiatikių padėties ir jų patekimo į LDK politinį elitą problematika. Šios problematikos atspirties taškas yra dviejų mokslininkų, t.y. M. Liubavskio bei M. Dovnaro Zapolskio, polemika. Analizuojami M. Dovnaro Zapolskio teiginiai, jog Horodlės unijos draudimai galiojo iki 1563 m., prieštarauja istoriografijoje plačiai paplitusiai M. Liubavskio koncepcijai, ignoruojančiai minėtų draudimų juridinę galią realiame visuomenės gyvenime. Straipsnyje taipogi patikslinama LDK kilmingųjų tokių, kaip Aleksandras Alšėniškis, Jeronimas Chodkevičius ir kitų, paprastai istoriografijoje įvardijamų stačiatikiais, konfesinė orientacija. Būtent darbe aptariamų LDK kilmingųjų konfesinė pozicija, XV a. antroje pusėje – XVI a. pirmoje pusėje vykęs stačiatikių perėjimo į katalikybę procesas, Horodlės unijos draudimų pakartojimas XVI a. bei rusinų patekimas į politinį elitą yra veiksniai, suaktualinantys M. Dovnaro Zapolskio kritiką M. Liubavskiui.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Stačiatikiai; Konversija; Didikai ir magnatai.

ENThe article studies issues of situation of Orthodox Christians and their place in the political elite of the Grand Duchy of Lithuania. The starting point for the study is the polemic that existed between two scientists: M. Liubavski and M. Dovnar Zapolski. The analyzed propositions of M. Dovnar Zapolski that prohibitions by the union of Horodlė were valid till 1563 contradict to a widely spread in historiography concept of M. Liubavski that denies the legal effect of the prohibitions in real life of the period. The article also specifies the confessional orientation of noblemen of the Grand Duchy of Lithuania such as Aleksandras Alšėniškis, Jeronimas Chodkevičius and others usually depicted as Orthodox Christians in historiography. Their confessional position discussed in the article, the process of converting Orthodox Christians into Catholicism in the second half of the 15th century – the first half of the 16th century, renewal of the prohibitions of Horodlė Union in the 16th century and the Ruthenians entering the political elite are factors that render relevance to M. Dovnar-Zapolski’s criticism of М. Liubavski.