Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai
LTLietuva yra išgyvenusi ne vieną dramatišką įvykį. Okupacijų ir istorinių lūžių sukeltos traumos paveikė visuomenę, kiekvieną žmogų ir šeimą. Sunkias istorines traumas patyrusi šalis jau 25 metus yra nepriklausoma. Tačiau klausimai apie patirtų kultūrinių traumų poveikį šiandien, apie traumų įveikos procesą reikalauja rimto mokslininkų dėmesio. Plataus masto kompleksine studija siekta pažvelgti į socialinių transformacijų ir individo asmeninio patyrimo sąsajas, nustatyti, kaip radikalūs socialiniai pokyčiai paveikė konkrečių žmonių gyvenimus. Siekiant pamatyti bendrą psichologinės savijautos ir socialinių transformacijų vaizdą, atlikta trijų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų imties (600 žmonių) apklausa. Derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, skirtingų patirčių Lietuvos gyventojai atskleidžia autentišką istorinių patirčių vertinimą. Lietuvos gyventojų istorijas papildo dviejų tautinių mažumų (lenkų ir žydų) atstovų išgyvenimai bei specifinių traumų (tiek asmeninių – savižudybė, tiek istorinių – Sausio 13-osios įvykiai, Černobylio avarija) patirčių analizė. Kolektyvinė monografija „Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“ išleista įgyvendinant mokslinį projektą (VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-023), finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. [vu.lt]Reikšminiai žodžiai: Psichologinės traumos; Potrauminis stresas; Socialiniai pokyčiai; Socialinė identifikacija; Kolektyvinė atmintis; Psychological trauma; Post-traumatic stress disorder; Social changes; Social identification; Collective memory.
ENThrough this large-scale complex study, we attempted to look at the connections between social transformations and an individual's personal experience, and establish how radical social changes affected the lives of particular people. The study analyses personal and historic traumas experienced by residents bf Lithuania from different age and social groups, as well as the ways of coping with them and the connection with psychological health. The associations between risk and protective factors were not only assessed at the personal level, but at the family, community and societal levels as well. [From the Preface]
- P. 9-23. Trauma ir kultūra / Danutė Gailienė
- P. 36-46. Psichologinės savijautos, trauminės patirties ir įveikos įverčiai visose tyrimo dalyvių grupėse / Monika Skerytė-Kazlauskienė, Eglė Mažulytė, Jonas Eimontas
- P. 48-85. Nepriklausomybės pokyčių vertinimas: trys kartos Lietuvoje / Rasa Bieliauskaitė, Dovilė Grigienė, Jonas Eimontas, Neringa Grigutytė
- P. 86-108. Šeimos stiprybė: istorinių traumų patirties poveikis vėlesnėms kartoms / Eglė Mažulytė, Monika Skerytė-Kazlauskienė
- P. 109-125. Tautinis tapatumas. Dviejų mažumų patirtis / Asta Zbarauskaitė, Elžbieta Gruževska
- P. 126-142. Tautinės diskriminacijos suvokimas ir išgyvenimas / Asta Zbarauskaitė, Gabija Čeledinaitė
- P. 144-165. Gyvenimas su Černobylio katastrofos likvidavimo patirtimi - ir psichologinė, ir kultūrinė trauma? / Ieva Povilaitienė, Aurelija Auškalnytė, Dovilė Grigienė, Paulius Skruibis
- P. 166-196. Sausio įvykių sukrėtimai: nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusiųjų trauminės patirties įveika / Robertas Povilaitis, Neringa Grigutytė, Šarūnė Jagielaitė, Jūratė Kudarauskaitė, Dovilė Grigienė, Eglė Balčiūtė
- P. 198-216. Savižudybės Lietuvoje. Sociokultūrinis kontekstas / Danutė Gailienė
- P. 217-233. Savižudiško elgesio stigma / Paulius Skruibis, Said Dadašev, Odeta Geležėlytė
- P. 234-248. Vyrų suicidiškumo prielaidos / Dovilė Grigienė, Paulius Skruibis, Said Dadašev, Vaiva Klimaitė, Odeta Geležėlytė, Rasa Bieliauskaitė
- P. 249-259. Kai sunku vėl pasitikėti. Nusivylimo išgyvenimai po artimojo savižudybės / Vaiva Klimaitė, Odeta Geležėlytė
- Demografiniai nuostoliai dėl moterų savižudybių Lietuvoje 2007-2020 metais: socialinė diferenciacija ir iššūkiai psichikos sveikatos politikai / Daumantas Stumbrys, Dainius Pūras. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2022, Nr. 24, p. 84-100.
- Factors associated with suicide ideation in Lithuania and Poland amid the COVID-19 pandemic / Odeta Gelezelyte, Malgorzata Dragan, Piotr Grajewski, Monika Kvedaraite, Annett Lotzin, Magdalena Skrodzka, Auguste Nomeikaite, Evaldas Kazlauskas. Crisis. 2021, Online First, p. 1-8.
- Grįžusių politinių kalinių ir tremtinių adaptacija sovietinėje Lietuvoje: patirtys, strategijos, ištekliai / Irena Šutinienė. Genocidas ir rezistencija. 2022, 1 (51), p. 39-58.
- Mnemonic conflicts and cooperation in memory politics: development of narratives about historical traumas in Lithuania after 1991 / Dovilė Budrytė. Parlamento studijos 2022, Nr. 32, p. 11-30.
- Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta / Gražina Gudaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 191 p.
- Savižudybės tema Lietuvos kine 1991-2018 m / Jokūbas Vilius Tūras. Ars et praxis. 2020, 8, p. 93-104.
- Strategic approaches to the development of complex organisational ecosystems: the case of Lithuanian clusters / Kristina Grumadaitė and Giedrius Jucevičius. Sustainability (Basel). 2022, 14, 15697, 13 p.
