Vilne, Vilne undzer Meka: a city on the border between old and new, East and West

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Vilne, Vilne undzer Meka: a city on the border between old and new, East and West
Alternative Title:
Vilne, Vilne undzer Meka: miestas tarp sena ir nauja, Rytų ir Vakarų
In the Journal:
Colloquia. 2021, 48, p. 31-55
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Imperija; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Nostalgija; Daugiakultūriškumas; Modernizmas; Vadovai (leidiniai); Vilnius; Miestai; Empire; Nostalgia; Multiculturalism; Modernism; Guides; Cities.
Keywords:
LT
20 amžius; Daugiakultūriškumas / Multiculturalism; Imperija; Miestai ir miesteliai / Cities and towns; Modernizmas / Modernism; Nostalgija; Vadovai (leidiniai); Žydai / Jews.
EN
Empire; Guides; Nostalgia.
Summary / Abstract:

LTVilniui tenka išskirtinė vieta daugelio tautų mitologijoje. Ne tik lietuviai Vilnių, bet ir baltarusiai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą laikydami savu, Вiлня laiko savo istorine sostine. Lenkams Wilno yra antroji (arba alternatyvioji) Abiejų Tautų Respublikos sostinė. Žydai Vilną dažnai vadina Lietuvos Jeruzale, simboline žydų diasporos sostine. Tiek rusai, tiek vokiečiai Vilnių įsivaizduoja kaip ribą tarp Rytų ir Vakarų, nors šioms kategorijoms suteikia skirtingas reikšmes. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu išleistuose Flaviano Dobrianskio rusiškame, Paulo Weberio ir Paulo Monty vokiškuose vadovuose Vilnius aprašytas iš priešingų perspektyvų, remiantis konceptualia Rytų ir Vakarų opozicija. Rusams Vilnius buvo jų imperinės įtakos vakarinis pakraštys, o vokiečiams žymėjo rytinę europietiškosios (visų pirma – vokiškosios) civilizacijos ribą. Abiem atvejais Vilniaus kultūrinė ir etninė įvairovė laikyta trūkumu, kurį reikėjo pašalinti pasitelkiant bendrą, miesto architektūrai ir miestelėnų gyvenimui pritaikytą imperinės tvarkos modelį. Tai buvo troškimas atkurti „senąją praeitį“, kurią užgožė prieštaringos naujovės. O štai žydų modernistinės poezijos krypčiai priskiriamų poetų – hebrajiškai kūrusio Zalmano Šneuro ir jidiš kalba rašiusio Moišės Kulbako eilėraščiuose apie Vilnių, taip pat Zalmeno Šyko jidiš kalba išleistame vadove po Vilnių siekta atkurti įsivaizduojamą laiko ir erdvės vienovę, šlovinti miesto daugialypumą ir įvairovę. [Iš leidinio]

ENOne of the key features of the image of Vilnius is its position on a symbolic spatial and chronological border. Depending on the ideological agenda of a particular imperial or national discourse, Vilnius can be located on the western or the eastern frontier of the imaginary imperial realm (Russian or German respectively), or as a historic national capital (for Poles, Lithuanians and Belarusians). Correspondingly, different national and imperial narratives evaluated particular historical periods differently, usually portraying the more remote past positively, as opposed to the most recent past. The Russian city guide by Flavian Dobrianskii and the German books by Paul Weber and Paul Monty, published respectively before and during the First World War, described the city from two opposite perspectives using the same conceptual opposition of East versus West. Unlike these dichotomous representations, Jewish Modernist poetry, exemplified by two poems entitled ‘Vilna’, by the Hebrew poet Zalman Shneour and the Yiddish poet Moyshe Kulbak, as well as the Yiddish city guide by Zalmen Szyk, sought to restore the imaginary unity of time and space, celebrating the complexity and diversity of the city. [From the publication]

DOI:
10.51554/Coll.21.48.04
ISSN:
1822-3737
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/94351
Updated:
2022-04-13 10:59:37
Metrics:
Views: 9    Downloads: 3
Export: