Vytauto Kavolio apoloniškoji pusė

LTJau ne pirmą kartą rašau atsiminimus apie Vytautą Kavolį, ankstesnysis buvo išspausdintas knygoje pavadinimu „Vytauto Kavolio dionisiškoji pusė“. Anuomet man atrodė, kad ta Kavolio pusė mažiau žinoma nei jo, kaip mokslininko, profilis, nes ji buvo rečiau matoma, o mane traukė, turint progą, pažinti Vytautą ne tik oficialiuose suvažiavimuose, bet ir laisvesnėje aplinkoje. Koks gi tas rimtas „skoliaras“, kai atsipalaiduoja? Atkūriau atmintyje kai kuriuos momentus iš mūsų bendravimo Tabor farmoje ir lituanistikos seminaruose, vykusiuose porą vasaros savaičių. Kavoliaus kaip profesoriaus daug kam teko klausytis ir asmeniškai su juo kalbėtis, kartu rengti mokslinius darbus, užtat man neatrodo prasminga apie tai rašyti, priminti plačiai randamus įspūdžius ir faktus. Šį kartą apsiribosiu pastebėtais jo charakterio bruožais ir mano unikalia patirtimi per dvidešimtį pažinties bei bendravimo akademinėse sferose metų [p. 167].