De Saussure'o dėsnio išimtys Kuršaičio žodynuose

LTF. Kuršaičio Vokiečių-lietuvių ir Lietuvių-vokiečių kalbų žodynų analizė rodo, kad tam tikroje -a linksniuotės žodžių grupėje vienaskaitos vardininko linksnyje neveikė de Saussure’o dėsnis. Savo gramatikoje Kuršaitis buvo priskyręs šiuos žodžius Ib kirčiuotei (aprašytai jo gramatikos § 630; dabartiniais terminais tai būtų 2-osios kirčiuotės variantas -ė linksniuotei). Šios grupės žodžiai kyla iš kelių šaltinių: žodžiai, besibaigiantys -ia ar -ja, ypač su priesaga -ija, tokie kaip lapìja ar Prūsìja; substantiva mobilia porų moteriškosios giminės nariai, tokie kaip garbanuõčia; vaikų kalbos žodžiai (Lallwörter), tokie kaip mãma; skoliniai, tokie kaip lãva; taip pat ir kai kurie kiti žodžiai. Panašūs reiškiniai matyti ne tik Kuršaičio aprašytoje Mažosios Lietuvos lietuvių kalboje, bet ir kai kuriose dabartinėse lietuvių kalbos tarmėse. Dėl to būtų verta persvarstyti galimas de Saussure’o dėsnio išimtis lietuvių kalboje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; De Saussure'o dėsnis; Žodynai; Kirčiavimas; Frydrichas Kuršaitis ( Friedrich Kurschat); Kalbininkai; Žodynininkai; Kultūros veikėjai; Accentuation; Vocabularies; Cultural figures; Accentology; De Saussure's Law; Glossarists.

ENAnalysis of the German-Lithuanian and Lithuanian-German dictionaries by Fridrikis Kuršaitis (in German known as Friedrich Kurschat) reveals that in a certain group of words of the -a declension, de Saussure’s Law fails to operate in the nominative singular, contrary to what is described (or prescribed) in modern manuals of Lithuanian accentuation. In his Lithuanian Grammar, Kuršaitis himself assigned these words to the accentuation class Ib (described in the section 630 of his grammar; in modern terminology, it is a variant of accentuation class 2 applied to the -ė declension). The words in this group fall into several categories: those with the ending -ia or -ja, especially with the suffix -ija, such as lapìja ‘foliage’ or Prūsìja (‘Prussia’); feminine members of the substantiva mobilia pairs, such as garbanuõčia (‘curly-haired’); babble-words (Lallwörter) such as mãma (‘mama’); certain loanwords, such as lãva (‘lava’); as well as some other words. Similar phenomena can be observed not only in Lithuanian as it was spoken in Lithuania Minor and described by Kuršaitis, but also in modern Lithuanian dialects. This calls for a more thorough review of possible exceptions to de Saussure’s Law in Lithuanian. [From the publication]

• F. W. Haacko žodyno prozodija / Vytautas Rinkevičius. Baltìstikos platýbėse: baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 291-310.
• Kalbotyros darbai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000-2001. 3 t.
• Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Aldonas Pupkis ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-2009. 2 d.
• Lietuvių kalbos gramatika (1876) / Frydrichas Kuršaitis ; [parengė B. Kabašinskaitė ; redaktorius B. Stundžia ; iš vokiečių kalbos vertė A. Tekorius]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 501 p.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Tvirtapradžiai a ir e Kuršaičio žodynuose / Mindaugas Strockis. Baltistica. 2019, t. 54, Nr. 1, p. 83-104.
• XVI-XXI a. lietuvių kalbos germanizmų ir jų darinių žodynas / Nijolė Čepienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 1047 p.