Adjectival definiteness marking in Lithuanian - one more puzzle piece: qualitative adjectives that could but do not take definite forms

LTŠiuo Dažninio rašytinės lietuvių kalbos žodyno ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis paremtu tyrimu siekiama atsakyti į klausimą, kodėl didelė kokybinių būdvardžių grupė, teoriškai galinti turėti įvardžiuotines formas, jomis nevartojama, ir taip prisidėti prie platesnės diskusijos apie būdvardžių apibrėžtumo raišką. Žodyno pagrindu sudarytas 111 dažniausiai vartojamų būdvardžių, galinčių turėti įvardžiuotines formas, sąrašas, iš kurio, patikrinus tekstyne, net 30 būdvardžių turi mažiau nei 1% įvardžiuotinių formų. Žinoma, kad modifikuotuose daiktavardiniuose junginiuose įvardžiuotinės formos žymi apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo, tiek taksonominės referencijos lygmens. Keliamas klausimas, ar įvardžiuotinių būdvardžio formų nevartojimas yra susijęs su neapibrėžtumo raiška. Modifikuoto daiktavardinio junginio gebėjimas steigti kategoriją (taksonominę ar ad hoc) yra svarbus faktorius, lemiantis apibrėžtumo rodiklio (įvardžiuotinės morfemos) atsiradimą. Analizuojama būdvardžių grupė nėra homogeniška: pagal semantinius-pragmatinius požymius arba pagal atliekamas frazės/sakinio funkcijas galima išskirti 4 gana aiškiai apibrėžtus pogrupius. Šie būdvardžiai nesudaro kategorijų (taksonominių ar ad hoc) ir dėl šios priežasties neįgyja morfologinio apibrėžtumo žymiklio dėl dviejų priežasčių: 1) jais nusakomos ypatybės dėl semantinių-pragmatinių priežasčių nėra tinkamos kategorijai sudaryti; 2) jais nusakomos ne ypatybės, bet perteikiama kvantifikacija, posesyvumas, panašumas, specifiškumas, eiliškumas ir pan. Pastarąjį požymį turintys būdvardžiai atlieka quasi determinantų vaidmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būdvardžiai; Atributas; Determinantas; Modifikatorius; Daiktavardinė frazė; Kiekio kategorija; Adjective; Attribute; Determiner; Modifier; Noun phrase; Quantifier.

ENThis data-driven paper adds to the broader discussion on adjectival definiteness marking and, more specifically, definiteness marking in Lithuanian by providing some insights into why a large group of qualitative adjectives that could, in principle, derive definite (long) forms rarely do so in practice. This group of adjectives is not homogenous but could be divided into a number of rather clearly defined subgroups, based on semantic-pragmatic factors or on functions performed in the NP/ sentence. It will be argued that the inability to establish a category (both taxonomic or ad hoc), and hence to assume a morphological definiteness marker, occurs for two reasons: 1) a property denoted by the adjective does not meet the semanticpragmatic requirements needed for the underlying category; 2) the adjective denotes not a property, but rather something else, e.g., quantification, possession, similarity, ordinal relations, specificity or similar. [From the publication]

• Apibrėžiamųjų būdvardžių aprašo perspektyva / Rolandas Mikulskas. Daiktavardinio junginio tyrimai / red.: Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. p. 33-66.
• Apibrėžtumo žymėjimas lietuvių kalboje lyginant su danų ir kitomis artikelinėmis kalbomis : disertacija / Birutė Spraunienė. Vilnius, 2011. 182 p.
• Atributinių ir predikatinių junginių su būdvardžiais dažnumas ir struktūra sakytinėje kalboje / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ingrida Balčiūnienė. Lituanistica. 2016, Nr. 2, p. 127-137.
• Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra : sinchronija ir diachronija / Albertas Rosinas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 558 p.
• Determination and modification: topology of prenominal attributes in Lithuanian / Ringailė Trakymaitė. Kalbotyra. 2018, t. 71, p. 84-133.
• Lithuanian grammar / Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 802 p.
• Notes on the use of Lithuanian indefinite pronouns / Kirill Kozhanov. Baltic linguistics. 2011, 2, p. 109-140.
• The Historical morphology of definiteness in Baltic / Florian Sommer. Indo-European linguistics. 2018, 6, p. 152-200.