Sovietinės Lietuvos inžinierių rengimo problematika

LTDaugiausia dėmesio knygoje skiriama inžinerinio aukštojo mokslo radimosi, kūrimosi aplinkybėms pristatyti, inžinerijos lituanizacijos procesui aptarti. Autoriai, akcentuodami inžinierių lituanizacijos procesą, išskiria du svarbius akcentus – dviejų intelektualinių ir politinių centrų bei sostinių (Vilniaus ir Kauno) egzistavimo veiksnį, nes aukštosios mokyklos, rengusios inžinierius, susikūrė abiejuose šiuose miestuose, ir nuo 6-ojo dešimtmečio antrosios pusės „panaikinus anksčiau įsigalėjusį jaunųjų specialistų siuntimą dirbti už Lietuvos ribų“ (p. 249). Tyrime išsamiai pristatomas Kauno politechnikos instituto (KPI) įkūrimas ir veikla, jo rektoriaus K. Baršausko valdymo fenomenas, inžinerinės studijos Lietuvoje pristatomos ir kaimyninių respublikų – Latvijos, Estijos – kontekste [p. 342].