[Lietuvos kariuomenės gudų kariniai daliniai 1918-1923 m.]

LTPabrėžtinas detalumas leidžia skirtingiems skaitytojams monografijoje surasti įvairios juos dominančios informacijos – ieškantieji ras ir karių kasdienybės detalių, ir karinių veiksmų išsamų aprašymą, ir vadovavusių karininkų biografijas, ir dar gausybę kitokių, juos sudominti galinčių detalių. Autoriaus pasirinkta klasikinė, Franso Leopoldo von Rankės istoriografinei tradicijai priskirtina, tyrimo prieiga (kurią galima apibrėžti kaip griežtai chronologinį įvairių su dalinių formavimu ir veikimu susijusių įvykių aprašymą) užprogramuoja tyrimo ploto ir gylio disbalansą. Monografijoje teikiant daugiau dėmesio įvairiapusiškesniam įvykių aprašymui, nuošalyje lieka išsamesnės analizės reikalaujantys aktualūs probleminiai klausimai. Knygoje juntama, kad detaliame, kronikoms būdingu smulkmeniškumu pasižyminčiame įvykių aprašyme chronologiškai pateikiami nevienmačio svorio istoriniai įvykiai. Pavyzdžiui, autorius, aprašydamas lūžinius įvykius – vis blogėjančią Pirmojo baltgudžių pėstininkų pulko padėtį Gardine ir Lietuvos vadovybės atsisakymą atsiųsti papildomų pajėgų, juos sujungia su abejotinos svarbos duomenimis apie tomis dienomis patvirtintą pulko teismo sudėtį. Taigi orientuojantis į visa apimantį, detalų įvykių aprašymą, nukrypstama nuo svarbių ir aktualių istorinių problemų analizės [p. 334].