Sovietų saugumas prieš ukrainiečių ir lietuvių partizanus 1944-1953 metais: ginkluoto pasipriešinimo slopinimas (remiantis SBU archyvo medžiaga)

LT1944–1953 m. sovietų saugumo struktūros stengėsi nuslopinti vakarų ukrainiečių ir lietuvių ginkluotą pasipriešinimą, taikydamas panašias priemones. Tarpusavio tiesioginiu ryšiu nesusiję partizaniniai pasipriešinimai turėjo panašumų ir skirtumų. Partizaninis judėjimas Vakarų Ukrainoje apėmė didesnius plotus, kuriuose atitinkamai gyveno didesnis žmonių skaičius ir vyko, ypač pradiniu laikotarpiu, įnirtingesnės kovos nei Lietuvoje. Straipsnyje yra lyginami šie antisovietiniai pasipriešinimai pagal keletą kriterijų. Didžiausias dėmesys skiriamas šių pasipriešinimų slopinimo klausimams, lyginama tuometinė Vakarų Ukrainos ir Lietuvos situacija. Kritiškai įvertinami sovietų saugumo palikti duomenys, tiriamas sovietų saugumo agentūros naudojimas ir kariniai antipartizaniniai veiksmai. Tyrimas atliekamas remiantis sovietų saugumo dokumentais, saugomais valstybiniame Ukrainos saugumo tarnybos archyve. Šia medžiaga dar nebuvo plačiai remtasi Lietuvos istorinėje literatūroje, nors ji yra aktuali, siekiant suvokti sovietų saugumo veiklos mechanizmus ne tik Vakarų Ukrainoje, bet ir Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietų saugumas; Antisovietinis pasipriešinimas; Partizaninis judėjimas; Ukrainiečių sukilėlų armija; Partizanai; Vakarų Ukraina; 20 amžius; Soviet security; Anti-Soviet resistance; Guerrilla warfare; Ukrainian Insurgent Army; Partisans; Western Ukraine; 20th century.

ENBetween 1944 and 1953, the Soviet security forces sought to suppress the armed resistance in Western Ukraine and Lithuania by applying similar kinds of measures. These resistance movements were not directly related to each other, but there were similarities and differences. In Western Ukraine, the movement covered a bigger area, with a correspondingly larger number of people living there, and the fighting, especially in the initial period, was fiercer compared to Lithuania. The article compares these anti-Soviet resistance movements according to several criteria. The author puts the main focus on issues of the suppression of the resistance, comparing the situations in Western Ukraine and Lithuania at the time. He examines critically the material left by the Soviet security forces, and analyses the use of the agency and military actions against the partisans. The research is based mostly on Soviet security agency documents preserved in the Haluzevyĭ derzhavnyĭ arkhiv Sluzhby bezpeky Ukraïny (Sectoral State Archives of the SBU, the Ukrainian Security Service) in Kyïv. This material has not yet been widely used by Lithuanian historians, although it is relevant for understanding the mechanisms of the activities of the Soviet security forces, not only in Western Ukraine, but also in Lithuania. [From the publication]

• Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais: NKVD-MVD-MGB kariuomenė partizaninio karo laikotarpiu / Juozas Starkauskas. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. 541 p.
• Lietuvos karas: antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvinės gynybos tarpsnis 1944 m. vasara - 1946 m. pavasaris / Kęstutis Kasparas. Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 620 p.