Library as a preferred learning environment

LTStraipsnio tikslas – pateikti Lietuvos gyventojų prioritetų pasirenkant biblioteką kaip mokymosi aplinką analizę ir įvertinti demografinius faktorius, turinčius įtakos nusistatant tokius prioritetus. Pristatomas tyrimas buvo atliktas remiantis projektu „Kaunas – besimokantis miestas“. Pirmoje straipsnio dalyje perteikiama teorinė problemos analizė, pabrėžiant bibliotekos, kaip mokymosi aplinkos, esmę, ir supažindinama su Lietuvos socialiniu politiniu kontekstu. Antrojoje pristatoma tyrimo metodologiją, o trečiojoje – tyrimo rezultatai ir jų analizė. Atlikę išsamius gyventojų tyrimus straipsnio autoriai daro išvadą, kad biblioteka gali suteikti galimybę kiekvienam asmeniui nusistatyti individualią mokymosi aplinką būtent tada, kai biblioteka, ypač moderni, sutelkia išskirtinį dėmesį į mokymosi aplinkos pačioje bibliotekoje kūrimą. Be to, akivaizdu, kad kiekvienas individas nusistato mokymosi aplinką pagal savo požiūrį į biblioteką kaip į mokymosi instituciją. Įvairių mokymosi aplinkų kontekste biblioteka (ypač moderni, turinti prieigą prie interneto), kaip tinkama mokymuisi vieta, užima ypač svarbią vietą. Ir tokį požiūrį į biblioteką, kaip į mokymosi aplinką, iš dalies suformavo: a) pagrindinės socialinės demografinės savybės: lytis, amžius, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta; b) asmeninės psichologinės savybės, tokios kaip poreikis, savo paties socialinio vaidmens suvokimas ir kt. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia bibliotekos, kaip mokymosi aplinkos, svarbą ir jos galimybes kuriant žinių ir mokslo visuomenę. Remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad mokymosi aplinkos formavimas bibliotekose yra viena iš sąlygų užtikrinti besimokančio miesto kūrimą.Reikšminiai žodžiai: Švietimas; Mokymas; Bibliotekos; Skaitymas; Skaitytojai; Informacinė visuomenė.

ENThe article seeks to analyse priorities of Lithuanian citizens choosing library as learning environment, taking into account relevant demographic factors. The research in based on a project “Kaunas as a Learning City”. The first part of the article presents theoretical analysis of a problem disclosing the essence of library as learning environment and introducing social-political background of Lithuania. The second part describes methodology of the research, and the third part presents the results. After detailed research of citizens, authors of the article conclude that library offers the option of setting individual learning environment in such cases when library, especially a modern one, focuses on creating learning environment in library itself. In addition, it is obvious that every individual sets his/her learning environment according to his/her attitude towards library as a learning institution. In context of various learning environments, library (especially a modern one with an access to the internet), as learning place, takes extremely significant place. And this attitude has been conditioned by: a) main socio-demographic factors, such as sex, age, education, and place of living; 2) personals psychological factors, such as needs, perception of his/her own social status, etc. Results of the research disclose the importance and potential of library as a learning environment in creating knowledge and science society. Based on the research results, the author maintains that forming learning environment in library comes as one of preconditions for creating a learning city.