Konstituciniai reikalavimai valstybės valdžios institucijoms reaguojant į pandemijos padiktuotus iššūkius Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama, kokie konstituciniai reikalavimai kilo valstybės valdžios institucijoms, 2020 m. pavasarį reaguojant į pasaulinę COVID-19 pandemiją ir sprendžiant, kokių priemonių turi būti imtasi šios pavojingos užkrečiamosios ligos plitimui suvaldyti, taip pat aiškinamasi, ar turėjo būti įvesta nepaprastoji padėtis susidariusiai situacijai suvaldyti, ir ar Vyriausybė, ėmusis atitinkamų priemonių, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų. Išanalizavus konstitucinius nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir jų turinį, straipsnyje daroma išvada, kad pagal Konstituciją grėsmė visuomenės sveikatai, inter alia dėl pasaulio mastu plintančios pavojingos užkrečiamosios ligos, savaime nėra konstitucinis pagrindas skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje, tačiau tik tol, kol toji grėsmė sveikatai nekelia grėsmės konstitucinei santvarkai (esminiams jos elementams, tokiems kaip demokratija, teisės viršenybė ir kt.) ar visuomenės rimčiai (kuri gali būti sutrikdyta, jei būtų rizika, jog dėl užkrečiamosios ligos plitimo ir jai valdyti skirtų priemonių visuomenėje yra kilę ar gali kilti neramumų, didelio masto sumaištis ir kt.). Todėl pasirinkdama nustatyti kitokį – švelnesnį, Konstitucijoje implicitiškai numatytą įstatymais reglamentuojamą specialų teisinį režimą, kuris leistų imtis atitinkamų priemonių COVID-19 plitimui suvaldyti, Vyriausybė vadovavosi Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktais įgaliojimais.Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tokio specialaus teisinio režimo paskelbimas paprastai suponuoja ženklius žmogaus teisių ir laisvių apribojimus, taip pat siekiant užtikrinti konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų suponuojamų reikalavimų laikymąsi, kyla konstitucinė pareiga Seimui (prireikus šaukiant neeilinę Seimo sesiją) apsvarstyti ir patvirtinti arba atšaukti Vyriausybės priimtus sprendimus dėl įstatymais reguliuojamo specialaus teisinio režimo įvedimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nepaprastoji padėtis; Specialus teisinis režimas; Asmens teisės; Asmens laisvės; Ribojimai; Vyriausybės įgaliojimai; Parlamentinė kontrolė; COVID-19; State of emergency; Special legal regime; Restriction; Human rights; Human freedoms; Governmental powers; Parliamentary control; COVID 19.

ENThe article analyses the requirements steaming from the Constitution for the state institutions while dealing with Covid-19 pandemic during the spring of 2020 and deciding on extraordinary measures to be taken in order to contain the spread of this vicious transmissible disease. It also seeks to find out, whether the constitutional state of emergency had to be introduced to deal with this situation, and whether the Government, while taking appropriate measures acted within its powers. After examining the grounds for introduction of the constitutional state of emergency and their content, the article concludes that according to the Constitution the threat to public health, inter alia caused by the worldwide spread of vicious contagious disease, is not a constitutional ground for introducing the state of emergency per se, until this threat to public health does not menace the constitutional order (its essential elements, such as democracy, rule of law, etc.) or social peace (which could be distorted, if there would be the risk that the spread of contagious disease and the restrictive measures aiming to contain it could cause public unrest, chaos, etc.).Therefore, the decision to introduce other – softer special legal regime, implicitly provided in the Constitution and regulated by laws, which permits to apply appropriate restrictive measures aiming to contain the spread of Covid-19, the Government acted according to the Constitution and the powers prescribed by laws. However, taking into consideration the restriction of human rights and freedoms resulting from the introduction of such a special legal regime, and aiming to ensure the respect of the constitutional principles of the rule of law and separation of powers, the Constitution imposes the obligation to the Parliament to consider and affirm or reject the governmental decision to introduce the special legal regime in the nearest parliamentary sitting. [From the publication]

• Competition of state powers during the COVID-19 pandemic / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Teisė. 2022, t. 123, p. 24-37.
• Impact of the state of emergency on social relations / Gediminas Bučiūnas, Rasa Dobržinskienė, Žaneta Navickienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2023, 34, p. 25-48.
• Įstatymo viršenybės principo užtikrinimas administracinėje teisėkūroje specialiosios kompetencijos būtinybės atvejais / Laura Paškevičienė. Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui / atsakingoji redaktorė Eglė Bilevičiūtė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 126-154.
• Konstitucinės jurisprudencijos iššūkiai vertinant pandemijai suvaldyti skirtas priemones / Toma Birmontienė, Jolita Miliuvienė. Teisė ir COVID-19 pandemija / redaktoriai Lyra Jakulevičienė, Regina Valutytė, Dovilė Sagatienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 27-64.
• Nepaprastosios padėties įvedimo procedūra: praktika prieš teisinį reguliavimą? / Elena Masnevaitė, Audronė Gedmintaitė, Vigita Vėbraitė. Kelyje su Konstitucija: recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 192-219.
• Pandemijos poveikis verslo teisei / Dalia Vasarienė, Remigijus Jokubauskas. Teisė ir COVID-19 pandemija / redaktoriai Lyra Jakulevičienė, Regina Valutytė, Dovilė Sagatienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022. P. 191-203.
• Restrictions during pandemic: justified but is it lawful? / Andra Mažrimaitė, Vytautas Pasvenskas. Teisės mokslo pavasaris. 2021, 2021, p. 70-91.
• Teisė ir COVID-19 pandemija / redaktoriai Lyra Jakulevičienė, Regina Valutytė, Dovilė Sagatienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. 667 p.
• The Coronavirus pandemic and the right to vote in Lithuania / Agnė Juškevičiūtė-Vilienė. Białostockie Studia Prawnicze. 2022, vol. 27, nr. 2, p. 111-123.