Moterys dailininkės tarpukario Vilniuje

LTNepaisant nuolat augančio susidomėjimo 1919–1939 m. Vilniaus daile, to meto moterų dailininkių kūryba yra beveik nežinoma. Tarpukario Vilniaus dailės istorijos diskurse dominuoja keleta ryškių asmenybių, tokių kaip Ferdynandas Ruszczycas, Ludomiras Sleńdzińskis, Jerzis Hoppenas, Bronislawas Jamonttas ir kiti. Visgi analizuojant šio periodo dailę, natūraliai kyla įvairūs klausimai: kokios moterys tuo metu kūrė Vilniuje ir Vilniui? koks jų likimas po 1939 m.? koks buvo jų vaidmuo ir kokia jų kūrybos reikšmė tarpukario visuomenėje, ir kodėl jų kūryba gali būti aktuali šiandien? Straipsnyje apžvelgiama 1919–1939 m. Vilniaus dailininkių kūryba, pristatomos keturios moterų kūrėjų kartos, aptariami jų darbai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterų dailė; Barbara Houwalt; Krystyna Wróblewska; Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska; Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė; Kazimiera Adamska-Rouba; Roza (Rachel) Suckever-Ushaev; Dailininkai; Vilnius; Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); Tapyba; Grafika; Skulptūra; Women‘s art; Barbara Houwalt; Krystyna Wróblewska; Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska; Sofia Urbonavičiūtė-Subačiuvienė; Kazimiera Adamska-Rouba; Roza (Rachel) Suckever-Ushaev; Vilnius; Painters; Stephen Báthory University; Painting; Prints; Sculpture.

ENThe paper focuses on different generations of women artists who worked in Vilnius during the period of 1919–1939, analyses their roles in the society of Interwar Vilnius, and discusses the relevance of their artworks today. Women artists studied in the Department of Fine Arts in Stephen Báthory University, took part in various social activities, were members of art societies, worked in schools, organised exhibitions, and discussed art in the press. Some of these artists left for Poland during (or after) WWII and continued their work there (Barbara Houwalt, Krystyna Wróblewska). Others remained in Vilnius and tried to survive there by adjusting to the political changes (Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska, Sofia Urbonavičiūtė-Subačiuvienė). Some women artists were killed during the war raids (Kazimiera Adamska-Rouba) or in Nazi concentration camps (Roza (Rachel) Suckever-Ushaev), while the fate of the rest of them remains unknown. Their art (paintings, prints and sculptures) are an important testimony to the modernisation of Interwar Vilnius and its culture. [From the publication]

• Dailininkai Römeriai / Jolanta Širkaitė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. 189 p.
• Dailininkė ir fotografė Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė / Ona Mažeikienė. Vilniaus fotografai : tarptautinė Lietuvos fotografijos istorijos konferencija / sudarytoja Vitalija Jočytė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005. P. 105-111.
• Istorinių želdynų liudijimai Onos Römerienės akvarelėse / Jolanta Bernotaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 88/89, p. 125-139.
• Keli štrichai vilnietės skulptorės portretui. Leona Szczepanowicz (1887-1939) / Ilona Mažeikienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 68, p. 55-60.
• Lietuvos dailininkų žodynas. T. 2, 1795-1918 / sudarytoja Jolanta Širkaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 519 p.
• Lietuvos dailininkų žodynas. T. 3, 1918-1944 / sudarytoja Lilijana Šatavičiūte-Natalevičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013. 520 p.
• (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai : parodos katalogas, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018 m. liepos 12 d. - rugsėjo 16 d. / sudarytojai. Vilnius : Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2018. 79 p.