Vilniaus metamorfozės kelionių vadovuose: nacionalizmo įtaka istorijai ir turizmui

LTŠio straipsnio tikslas - pateikti svarbiausias įvairių tautybių - lenkų, lietuvių, rusų - kelionių vadovų apie Vilnių autorių nuostatas „Vilniaus dalybų" kontekste. Uždavinys - atskleisti šių nuostatų raidą pradedant nuo XIX a. pabaigos iki 1939 metų, keliant klausimą, ar visuomet būdavo akcentuojami tik „savos" tautos nuopelnai Vilniaus istorijoje ir kaip šie autoriai pateikė kitų tautų indėlį. Plačiau bus nagrinėjami tik tie vadovai, kuriuose geriausiai išreikštos jų autorių (ir tuometės valdžios) nuostatos, kuriomis rėmėsi ir daugelis kitų vadovų autorių ir leidėjų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kelionių vadovai; Vilnius; Nacionalizmas; Guidebook; Vilnius; Nationalism.

ENThe aim of this article is to identify and reveal the main attitudes of authors, who published Russian, Polish and Lithuanian guidebooks about Vilnius from the beginning of the 20, h century to 1939. The article addresses the question how the authors emphasized their own nation and ascribed multi-culturalism of Vilna, Wilno and Vilnius. The main focus is on the most popular guidebooks, where political and ideological views are visible. Prom the beginning of the 20"' century, Russian imperial policy was clearly stated in the guidebooks about Vilna. The purpose of A. Vinogradov's popular and wide known guidebook was to reveal the old Russian Vilna and the importance of the Lithuanian-Russian capital to the Russian history. With rare exceptions, the authors of Polish guidebooks published after 1920 described Wilno as an exclusive city of Polish culture, which equals to Krakow or Lwow. Ihe most popular, although not without a strong tendency, was the guidebook written by Juliusz Klos, which reflected contemporary Polish policy towards Lithuania.Antanas Juškevičius and Jonas Maceika - two Lithuanian authors published their own 'answer' to the Russian and Polish 'production' but due to the turbulent political situation, this guidebook was banned and confiscated. The authors expressed a position that was close to the attitude of the famous Lithuanian journalist ant voyager Matas Šalčius, who wrote the guidebook 'Pamatykime Lietuvą' (Let Us See Lithuania). This position was about the statement that Vilnius had been the Lithuanian national cultural and political centre for ages. After the reestablishment of the Lithuanian state and the collapse of the Socialist rule in Poland, these old in-terwar guidebooks were released again containing the same interpretations. In the last decade of the period under analysis, a new direction, represented by Tomas Venclova and Mieczysław Jackiewicz, emerged. It saw the history of Vilnius as a palimpsest which enabled simultaneously showing various angles of cultural heritage and national narratives in the city. [From the publication]

• Imperinė žiūra į Vilniaus erdvę : Levo Levandos nuostatos ir jų kontekstai / Mindaugas Kvietkauskas. Imperinis Vilnius (1795-1918): kultūros riboženkliai ir vietinės tapatybės / sudarytoja Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. P. 53-74.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo "dalybos" ir "Litva/ Letuva" distinkcijos konceptas / Alfredas Bumblauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo "dalybos" / sudarė Alfredas Bumblauskas, Šarūnas Liekis, Grigorijus Potašenko. 2008. P. 16-66.
• Savas ar svetimas paveldas? : 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta / Darius Staliūnas. Vilnius : Mintis, 2008. 143 p.