Patyriminio projekto "Mokykla be sienų" įgyvendinimas Vilniaus Balsių progimnazijos 1-4 klasėse

LTLietuvos mokyklos, turinčios išugdyti ateities pokyčiams pasirengusias asmenybes, nuolat ieško formų, kaip mokinius sudominti įvairiais mokomaisiais dalykais. Tradicinė mokykla ir įprasti mokymo(si) būdai mokiniams tampa nepatrauklūs. Suvokiama, kad galima mokytis kitaip: įdomiai, žaismingai, gyvenimiškai. Todėl kiekvieno mokytojo tikslas – mokymąsi padaryti įdomų, aktualų, reikšmingą, susietą su mokinio reikmėmis ir praktiniu pritaikymu. Kad mokiniai įsitrauktų į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, mokytojas turi taikyti aktyvaus mokymo ir mokymosi būdus, parinkti tokią mokymosi medžiagą ir metodus, kurie skatintų mokinius aktyviai veikti: klausti, tyrinėti, ieškoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, spręsti problemas, kurti. Šie tikslai skatina mokytojus ieškoti kitokių būdų organizuoti ugdymo procesą. Taigi vienas iš didžiausią įtaką mokinių gebėjimui ir norui mokytis darančių veiksnių yra mokytojo mokymo būdas ir mokymosi aplinka. Siekdamas šių tikslų, mokytojas nuolat turi įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi, planuoti ne tik mokymą, bet ir mokymąsi, sukurti mokymąsi skatinančią aplinką [p. 75].

ENThe article substantiates the importance of science education and its forms of teaching. One of the forms of education is the analysis of experiential education, its significance and effectiveness, possibilities of organization in primary education. The organization of experiential education - learning from experience for elementary school students - is presented. Based on their life experiences, students learn to evaluate processes and phenomena, analyze them, and are constantly encouraged to learn through their personal experiences. Keywordsi: Experiential education; Personal experience; Learning environment; Science education.