Kultūrinių ir kūrybinių industrijų pavidalai analizuojant sociologinį Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių tyrimą

• Kultūros aktualijos. 2004, Nr. 6, p. 5-9
• Kultūros aktualijos. 2005, Nr. 1, p. 7-9
• Kultūros aktualijos. 2005, Nr. 2, p. 8-10

LTStraipsnyje pristatoma kūrybinių industijų atsiradimo Didžiojoje Britanijoje istorija bei kūrybinių industrijų idėjų raida Lietuvoje.Kūrybinių industrijų atvejis Lietuvoje labiau egzistuoja kaip populiarių vadybos kultūros formų mėgdžiavimo procesas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kultūra liko valstybės sektoriuje ir tik maža teatrų, meno galerijų, muziejų ir liaudies kolektyvų dalis tapo privačia. Kita vertus, kūrybinio sektoriaus vystymasis – architektūros studijos, dizainas, reklama – buvo laikomos ne menu, o privačiu verslu. Nepakankamai dėmesio buvo skiriama tarpusavio ryšiui tarp nekomercinio meno ir profesionalaus ar industrinio meno formų. Tokioje situacijoje kūrybinių industrijų vystymasis Lietuvoje yra problematiškas, kadangi jis sukeltų radikalius pokyčius subsidijavimo politikai ir kai kurių kultūros sferų dalyvavimui konkurencinguose laisvos rinkos procesuose. Straipsnyje taip pat analizuojamas kūrybinių industrijų vystymasis Didžiojoje Britanijoje ir ypatingai Niukasle 1993 – 2005 m. periodu. Analizuojami klasteriai (clusters), kurie tuo pat metu yra organizacijos formos, lokalių ekonomikų interpretacijos ir analizės metodai. Aptariamos diskusijos apie kūrybinės destrukcijos, paranojiškos konkurencijos ir kūrybiškumo principus bei kultūrinių industrijų kaip ideologinės propagandos centro kritika. Taip pat aprašomi vieni iš įtakingiausių kūrybinės industrijos vystymosi elementų „Fantazijų parkai“ ir legendos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kultūros sociologija; Laisvalaikis; Kūrybinės industrijos; Vartojimas; Kultūra.

ENThe article presents the history of the emergence of creative industries in the UK and the development of the ideas of creative industries in Lithuania. In Lithuania, creative industries exist more as a process of imitation of the popular cultural management forms. When Lithuania restored its independence, culture remained in the public sector and only a small number of theatres, art galleries, museums and folk groups became private. On the other hand, the development of the creative sector – architectural studies, design, and advertisement – was considered to be private business, rather than art. The mutual relations between non-commercial art and professional or industrial art forms were insufficiently appreciated. In this situation, the development of the creative industries in Lithuania is problematic as it would pose radical changes in the policy of state sponsorship and the participation of some cultural spheres in the competitive free market processes. The article also analyses the evolution of creative industries in the United Kingdom and, in particular, in Newcastle in 1993-2005. It examines clusters which are, simultaneously, forms of organisation, interpretations of local economies, and methods of analysis. The article discusses the debates on the principles of creative destruction, paranoid competition and creativity, as well as the critique of the cultural industries as centres of ideological propaganda. Moreover, the article describes “fantasy parks” and legends as some of the most influential elements in the development of creative industries.