Atradimų ženklu pažymėta
LT"Muziką spektakliams laikau bene svarbiausiu savo kūrybos baru", - tai paties kompozitoriaus pamatuojantis žvilgsnis į savo kūrybą. Felikso Bajoro dramos teatro spektaklių muzika imponuoja kiekybe (32) ir kokybe. Bajorą su teatru sieja ir reali praktinė situacija, kai dirbta muzikinės dalies vedėju Valstybiniame jaunimo teatre (1965-1989), ir nuolatinis specifinės teatro raiškos buvimas kažkur šalia ar viduje, kai gimsta jo muzikos kūriniai ne teatrui. Muzikos ir teatro erdvių bei šių architektoninių struktūrų susipynimas žymi visos Bajoro kūrybos savitumą. Kompozitoriaus įžengimas į savo būsimą kūrinį vyksta per įsivaizduojamą situaciją ir save joje. "...Mano kūryba paremta vaizdo idėja. Atsiriboju nuo pašalinių garsų, įsivaizduoju save įvykio centre ir įsiklausau į ten skambančią muziką...". Žmogaus kalbėsenai artima melodika, sonoristinė ir vaizdinė dramaturgija, apibendrinanti simbolika, lakoniška minties raiška, asociatyvumas, naratyvumas, pagaliau kūrybinio proceso teatrališkumas (vaizdo, idėjos primatas) - tai tik keletas sąsajas tarp teatro ir muzikos atveriančių sąvokų, kurios brėžia Bajoro muzikinės kūrybos magistralę. Kompozitoriaus artistinė prigimtis ir režisūrinis mąstymas dažname muzikos opuse kuria savotiškas faktūrines ir polifonines mizanscenas, susietas begalinių, tačiau savą plėtros logiką turinčių, ritminių figūracijų. [Iš straipsnio, p. 284]Reikšminiai žodžiai: Feliksas Bajoras; Kompozitoriai; Spektaklių muzika; Feliksas Bajoras; Composers; Performance music.
