Darbo laiko teisinio reguliavimo esmė ir dinamika

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėDarbo laiko teisinio reguliavimo esmė ir dinamika
Kita antraštėEssence dynamics of the legal regulation of working time
AutoriaiGuobaitė-Kirslienė, Ramunė
LeidinyjeJurisprudencija [Jurisprudence]. 2005, Nr. 74 (66), p. 57-65
PastabosLDB Open.
Santrauka / Anotacija

LTDarbo laiko teisiniam institutui būdingas kompleksiškumas. Darbo laikas vertinamas ne tik darbo teisės kontekste. Kai kurie autoriai, analizuodami šį institutą makroekonomikos ir darbo ekonomikos aspektu, nagrinėjo jo įtaką gyventojų užimtumui. Siekiant, kad darbo ir poilsio laiko teisinės nuostatos būtų įgyvendinamos praktikoje, reikėtų įvertinti šio reiškinio dualizmą. Rengiant teisės aktus, formuojant nacionalinę poziciją dėl tarptautinių dokumentų pataisų ir įgyvendinimo, turi būti atsižvelgta ne tik į darbuotojų saugą, sveikatą, bet įvertinti ir ekonominiai kriterijai, migracijos tendencijos, užimtumo ir nedarbo lygis. Šiandien darbo laiko institutui ypač didelę įtaką daro globalizacijos procesai. Straipsnyje apžvelgiamos esminės darbo laiko raidos tendencijos XIX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje. Tačiau įvertinus šio teisinio instituto kompleksiškumą, taikant istorinį, loginį, sisteminės analizės metodus, pasirinkti nagrinėti tik keli poinstitučiai. Tai maksimali darbo laiko trukmė (įskaitant darbo santykių daugetą1), viršvalandinis darbas, suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko sąvoka ir jo struktūra, kompensuojamo poilsio laikas ir kita. Straipsnyje apžvelgiami istoriniai šio instituto raidos aspektai skirtingose užsienio valstybėse bei jo pokyčius lemiantys veiksniai.

ENWorking time is an important part of labour law. It reflects the fact that the very first convention of International Labour Organization designed to shorten it. It is tended to consider today that standard working time may not exceed 8 hours per day and 40 hours per week. 65 However, international labour law leads to different and flexible practices in different countries. Notwithstanding requirements of European Social charter (revised) and its Social Rights Committee conclusions, as well as authority of the International Labour Organization itself and its working time standards measured on the tripartite basis, today’s discussions in the European Union show that employees’ rights are not protected well enough even in the industrialised countries. An “opt-out“ clause, as well as practices of long reference periods witnesses that there is no unified understanding of working time standards. For example, there is still no answer what maximum working week time limit should be followed in cases of different exceptions, which are allowed by international legislation. Labour law in countries of other continents show even more diverse tendencies (Japan, the United States of America, etc).

ISSN1392-6195, 2029-2058
Mokslo sritisTeisė / Law
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/930
Atnaujinta2018-12-17 11:33:10
Metrika Peržiūros: 9    Atsisiuntimai: 2