Apie tiksliuosius mokslus Kražių kolegijoje

LTKražių kolegijų jėzuitai nutarė įkurti 1614 m. Mokymas joje prasidėjo 1616 m. Tai yra ryškiausias mokslo ir švietimo žiburys Žemaitijos istorijoje. Tarp kolegijos profesorių buvo ne viena iškili asmenybė, turėjusi įtakos mokslo minties raidai Lietuvoje. Kražių kolegijos istoriją yra apžvelgę J. Bušinskis ir M. Brenšteinas. Deja, mokymo turinys Kražiuose bei kitose krašto kolegijose tėra visai menkai tyrinėtas. Ypač įdomi Lietuvos švietimo istorijoje yra XVIII a. antroji pusė, kada buvo suprasta, kad mokslas - svarbus visuomenės raidos veiksnys, o jo laimėjimai gali tapti valstybingumo ramsčiu. Jėzuitų tvarkomos krašto kolegijos tuomet gebėjo iš esmės reformuoti savo darbą. Pakilta į naują švietimo pakopą galutinai atsisakius scholastinio dėstymo. Iš filosofijos kurso buvo išskirti tikslieji mokslai (fizika, matematika, mechanika) bei praktiniai kursai (architektūra, kartografija, geodezija, gnomonika). Likusi be gamtos mokslo disciplinų, filosofija nenuskurdo, - ją papildė pažinimo teorija, mokslinio darbo metodologija, psichologija ir kt. Kražių kolegijoje ilgokai išliko tradicinis filosofijos skirstymas į logiką, gamtos filosofiją, arba fiziką (philosophia naturalis seu physica), matematiką ir moralės filosofiją. Prie metafizikos dar šliejosi kosmografija, iš kurios išaugo astronomijos kursas. XVIII a. smarkiai kito visų dalių turinys. Visos apimties filosofijai išdėstyti Kražiuose profesorių nepakakdavo; čia jų dirbo tik 7-10. Tačiau gamtos filosofija ir kosmografija buvo dėstoma pakankamai plačiai.