LTVilnius Vladui Drėmai buvo ypatingas kūrybos ir intelektualių ieškojimų objektas; jį masino miesto įvairiapusiškumas ir stilistinė įvairovė. Šiame straipsnyje susitelkta ties jo darbuose išryškėjusiu siekiu atkurti miesto visumą. Drėmai rūpėjo rekonstruoti LDK visuomenės daugiakultūriškumą, sutelkiant dėmesį į išlikusius ir dingusius pastatus, konfesiškai padalytas miesto erdves, dailės darbų studijas. Šiame straipsnyje tai aptariama remiantis Drėmos dailėtyros studijomis apie Pranciškaus Smuglevičiaus, Kanuto Rusecko ir Vincento Smakausko kūrybą, Drėmos ir Stanislawo Lorentzo susirašinėjimais bei veikalu „Dingęs Vilnius“. Daugeliu atveju miesto erdvėms būdingą daugiakultūriškumą Drėma siekė išryškinti įvairių krikščioniškųjų konfesijų architektūros – sakralinių pastatų, įstaigų, gyvenamųjų namų – tyrimuose. Nekrikščioniškųjų bendruomenių fragmentai, integruoti į nebūtin išėjusį Vilnių, buvo tik vienas Vilniaus fenomenų, apie kurį pateiktos žinios buvo ribotos, o kartais ir netikslios. Vis tik tai nemenkina Drėmos įdirbio ir intencijų, faktiškai pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje į Vilniaus kontekstus integruoti nekrikščioniškąsias bendrijas, dalį jų paveldo priskiriant prarastajam. Drėma žydų kultūros segmentus pastatų pavidalu, kiek pajėgė, įkomponavo į „dingusio“ Vilniaus gatves. Tad jo darbai leidžia fiksuoti tradicijų, pradėjusių klostytis tarpukariu, tęstinumą ir naują – musulmoniškų bei judėjiškų pastatų ir gyvenamosios erdvės įjungimo į miesto visumą, jų, kaip organiškos miesto dalies, matymo tendenciją.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Nekrikščioniškas paveldas; V.Drėma; Vilniaus totorių paveldas; Vilniaus žydų paveldas; Vilnius; Vladas Drėma; History; Non-christian heritage; V.Drėma; Vilnius; Vilnius Jewish heritage; Vilnius Tatars heritage; Vladas Drėma.
ENThe article focuses on Vladas Drėmas art historical and heritage studies. Framed within the Soviet period, the inquiry aims at revealing Drėmas contribution towards the formation of the image of Vilnius as a multi-cultural and multi-confessional city. What decisions did Drėma make when interpreting scenes from the life of non-Christian communities (for the most part Jewish and Tatar) captured by artists whose works he analysed? It must be noted that Drėma worked in a vacuum of information concerning Jews and Tatars; however, he was influenced by the interest into Jewish culture and initiatives towards its Lithuanisation that some intellectuals started during the interwar period. The analysis of Drėmas monographs on the artists Pranciškus Smuglevičius (Franciszek Smuglewicz) and Kanutas Ruseckas (Kanuty Rusiecki) as well as the study Lost Vilnius reveal how the art historian returns the heritage of non Christian communities back to the organic though "lost" urban tissue of Vilnius. However, he does that by addressing the buildings rather than their users. [From the publication]