Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

LTApie pirmąją bažnyčią Kuršėnuose žinių dar labai maža. Kuklią informaciją pateikė žemių ginčai, kurie buvo dažni tarp naujų dvaro valdytojų Gruževskių ir klebonijos. Šie dvarininkai protestantai - kalvinai nepalaikė katalikų ir dažnai grobė bažnytinį turtą. 1661 06 22 Kuršėnuose Jurgis, Jonas, Kristupas ir Mykolas Gruževskiai, kurie turėjo Didžiuosius ir Mažuosius Dirvėnus, apkeitė 5 valakus žemės Narvaišiškių kaime į 6 valakus kitoje vietoje. To kaimo priklausymą bažnyčiai klebonas perėmė 1555 06 15 dokumentu. 1563 m. vyko Kuršėnų dvaro inventorizacija, kuri perrašyta 1640 m. Tuomet buvo išmatuoti miesto žemių sklypai ir daržai, vienas iš jų paliktas prieš bažnyčią, be to, pridėti dar 3 laisvi valakai. Dar viena svarbi žinia, - tai 17 a. reliacija popiežiui, kurioje rašoma: “et aliace (in Kuršėnai, Kurtuvėnai, Raseiniai) ab haereticus’ vindicentur”. Čia kalbama apie žemaičių vyskupo Stanislovo Kiškos (1586-1626) veiklos rezultatus. Iš pirmųjų dviejų dokumentų aiškėja, kad bažnyčia turėjo žemių prieš valakų reformą, kuri vyko Kuršėnų mieste 1563 m. Valstybinėje valdoje jai dovanoti tegalėjo karalius, o tuo laiku juo buvo Žygimantas I. Trečiasis dokumento fragmentas kalba apie bažnyčios atsiėmimą iš kalvinų bendruomenės.