Įsivaizduoti materiją: vaizdai ir galimybės

LTAr materiją įmanoma pamatyti? Moksliniu požiūriu materija visuomet implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios pagava ir suvokimas iškyla kaip problema. Technologijomis grįstas mokslas be perstojo veikia operuodamas materialiais įvaizdinimais – vizualizacijomis, nuotraukomis, videoturiniais, virtualios realybės reginiais. Šiuo požiūriu įsivaizduojamybė formuoja mokslinės vaizduotės galimybių lauką, kuris veikia kaip sunormintų praktikų visuma. Polemiškai interpretuojant Iano Hackingo, Bruno Latouro, Jacques’o Rancière’o, Karenos Barad, Alberto Rothenbergo pozicijas teigiama, kad hibridinė meno ir mokslo sąveika atsiveria kaip intraaktyvių santykių perkūrimo projektas, kuriame menininkai gali ne tik siūlyti naujas vizualias praktikas ar koreguoti įsivaizduojamybės architektūrą, bet ir pristatyti žiūros perspektyvas, veikimo modelius ar performatyvias praktikas, kurios su materija užmegztų vis kitus santykius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaizduotė; Įsivaizduojamybė; Materija; Veikmių realizmas; Intraaktyvumas; Optinis pastovumas; Homospacialinis procesas; Imagination; Matter; Realism of actions; Intactivity; Optical stability; Homospacial process.