Teacher’s professional self-awareness within the interactions with students in higher education: temporality and relationality

LTTapti ir būti dėstytoju aukštojoje mokykloje yra ilgas individualių pokyčių procesas. Tyrimu siekiama atskleisti laiko ir santykio prasmę dėstytojo ir studento sąveikai aukštajame moksle dėmesį skiriant dėstytojo profesinei savimonei. Šiame kokybiniame tyrime taikyta fenomenologinė metodologija pagal Makso van Maneno versiją. Radiniai atskleidė, kad laikas ir santykis yra socialiniai konstruktai, formuojantys dėstytojo ir studento sąveikas aukštajame moksle, nes jos perkrautos pasaulėžiūromis, nurodančiomis jų ugdymo veiksmus ir santykius. Abiejų pusių subjektyvumas ir gyvenimo patirtimi grįstas pasaulis remiasi laikinumu. Aukštosios mokyklos dėstytojo profesinė savimonė yra vystymosi procesas, reikalaujantis, kad asmuo apmąstytų savo patirtis. Dėstytojai, sąveikaudami su studentais, balansuoja tarp lūkesčių ir reikalavimų, kurie skatina abi puses ieškoti būdų, kaip kūrybiškus metodus integruoti į mokymo(si) procesus. Dirbdami su studentais, dėstytojai žengia į „nežinomybę“ ir mokosi kartu. Buvimas drauge lemia abipusius dėstytojų ir studentų mainus, kurie motyvuoja abi puses suvokti save. Dėstytojo ir studento santykiai reikalauja abipusio atvirumo ugdymo procesui. Ši sąveika kviečia dalyvius augti ir siekti abipusių mainų, remiantis skirtingomis patirtimis ir kontekstais.

ENBecoming and being a teacher in higher education is a long process of individual transformation. The research aims at highlighting the meaning of time and relations in regard to teachers’ professional self-awareness through their interactions with students in higher education. The research design was qualitative in which the phenomenological methodology according to Max van Manen version was applied. Findings revealed that temporality and relationality are social constructs that shape the teacher-student interactions in higher education as they are loaded with worldviews that guide their educational actions and and their relationships. Thus their subjectivities and life-world educational experiences-based worlds are built on temporalities. A higher education teacher’s professional self-awareness is a developmental process which requires from the person reflection on his/her own experiences. Teachers through interactions with students balance between expectations and requirements which encourage both sides to find ways of integrating creative methods into the teaching and learning processes. Through working with students, teachers step into the “unknown” and learn within togetherness. Being in togetherness brings bilateral interchange between teachers and students, which motivates both sides to be self-aware. These reciprocal interactions invite participants to grow and seek mutual interchange through different experiences and contexts.