Kuršėnų dvaras (16-19 a. pradžia)

LT1563 m. Beržėnų valsčiuje žemaičių karališkasis revizorius J.Gradovskis padarė Kuršėnų miestelio ir aplinkinių kaimų inventorizaciją. Išliko jos nuorašas iš turto revizijos knygų, kurios buvo reikalingos naujam valdytojui, Žemaičių žemės teisėjui Jurgiui Gruževskiui. Ekstraktas darytas 1640 m. Jo turinys rodo, kad tai valakų reforma, kuri 1563 m. buvo įvykdyta karališkoje valdoje. Naujai išmatuoti žemės sklypai, suformuotos gatvės, turgaus aikštė, išplėsti miestelio daržai ir dirbamos žemės rėžiai. Viduramžiais susiformavęs karališkasis dvaras dabar įgavo taisyklingą, geometrinę struktūrą. Ji leido išplėsti valdą, nes, patikslinus žemės kiekį, atsirado laisvų sodybų, daržų, kuriuos galėjo nuomoti už nustatytą mokestį. Šalia viduramžių gyvenvietės akcento - bažnyčios - sudarytos sąlygos augti gamybinės ir prekybinės paskirties sferai, kurios centru tapo turgaus aikštė. Ji turėjo būti toje vietoje, kur dabartinis skveras. Inventorius pateikė tik konkretų išmatuotų sodybų su žeme kiekį, bet nenurodo tikslios situacijos. Aišku, turgaus aikštę turėjo supti gatvės. Tą rodo aprašyta situacija. Turgaus priimtų sodybų buvo 16 su 64 rykštėm, gatvių sodybų - 37 su 146 rykštėm žemės, atmatuotų, bet niekam nepaskirtų - 23 su 90 rykščių. Priimtų daržų -51 (218 rykščių) ir laisvų - 21 (85 rykštės). Už visas turgaus sodybų rykštes (64) reikėjo mokėti 7 1/10 kapas grašių, už daržų rykštes - 2.