LTValstybė, neperžengdama savo jurisdikcijos ribų, turi plačias galias apibrėžti, reguliuoti ir saugoti nuosavybę. Daugelyje šalių, veikiančių rinkos ekonomikos sąlygomis, nuosavybė yra paskirstyta valstybei, savivaldybėms (viešoji nuosavybė) ir privatiems asmenims (privati nuosavybė). Ir bendrosios teisės, ir civilinės teisės tradicijos šalyse numatyta valstybės teisė riboti privačios nuosavybės teises. Valstybei taip pat suteikta teisė privačią nuosavybę paimti visuomenės poreikiams. Ekspropriacija, arba nuosavybės apėmimas visuomenės poreikiams, yra vienas sudėtingesnių civilinės teisės institutų. Jis yra ribinis, sujungiantis privačiosios ir viešosios teisės aspektus ir teisinį reguliavimą. Privatinius teisinius santykius reguliuojančiame CK įtvirtintos tik bendrosios ekspropriacijos nuostatos1458, o pats įgyvendinimo mechanizmas nustatytas kitais, specialiaisiais įstatymais. Išsamiausiai Lietuvoje reglamentuojamas žemės, kaip privačios nuosavybės objekto, paėmimo procesas1459. [Iš straipsnio, p. 579]