The conceptual development of higher education internationalisation in (Eastern) Europe from 1990 to 2020: the case of Lithuania and Estonia
LTDisertacijoje, remiantis konceptualiosios istorijos ir kritinių diskurso studijų prieigomis, siekiama ištirti aukštojo mokslo tarptautinimo koncepto Rytų Europoje (Lietuvoje ir Estijoje) raidą nuo 1990 iki 2020 metų. Lyginant skirtingų laikotarpių tarptautinimo koncepto semantinius laukus, siekiama parodyti, kokie konceptai sudaro tarptautinimo semantinį (reikšminį) lauką ir kaip šis laukas kinta, šie konceptualūs pokyčiai ir poslinkiai taip pat atskleidžiami platesnio Rytų Europos aukštojo mokslo diskurso kontekste. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarptautinimo konceptas regione buvo pradėtas vartoti tuo metu, kai į bendrą Europos diskursą buvo konceptualiai įtraukta Rytų Europa. Šiuo laikotarpiu aukštojo mokslo diskurse taip pat pradeda ryškėti kokybės, efektyvumo ir rinkos poreikių tenkinimo siekiai. Tarptautinimas pirmiausia ir konceptualizuojamas būtent kaip kokybės diskurso dalis. Vėliau tai lemia situaciją, kai tarptautinimas operacionalizuojamas kaip kokybės matas ir būdas ją pasiekti, o kokybė savo ruožtu suponuoja tarptautinimą. Toks teigiamas tarptautinimo kodavimas atkartoja teigiamą normalizuotų Vakarų kodavimą, ypač kai „tarptautinis“ Rytų Europos aukštojo mokslo diskurse beveik išimtinai reiškia „vakarietišką“ arba „europietišką“. Nors dabartinis tarptautinimo konceptualizavimas yra mažiau orientuotas į Vakarus, jo istorinė raida rodo, kad tarptautinimas Rytų Europoje nėra tik aukštojo mokslo tendencija. Tarptautinimo konceptas apima ir XX a. 10-ojo dešimtmečio reikšmių nuosėdas, kurios jį sieja su vidiniais siekiais ir išoriniais lūkesčiais, kad demi-orientalizuota Rytų Europa po pereinamojo laikotarpio taps europietiška, t. y., panaši į norma laikytą Vakarų Europą. Reikšminiai žodžiai: aukštasis mokslas, konceptų istorija, kritinės diskurso studijos, tarptautinimas.
ENFollowing the approaches of Conceptual History and Critical Discourse Studies, this dissertation aims to examine the development of the concept of internationalisation in higher education in Eastern Europe (Lithuania and Estonia) from 1990 to 2020. By comparing the semantic fields of the concept of internationalisation in different periods, we show which concepts constitute the semantic field of internationalisation and how it changes. The results of the study show that the concept of internationalisation entered the discourse of the region at a time when Eastern Europe was conceptually re-incorporated in the common European discourse. During this period, the pursuit of quality and efficiency also began to emerge in the discourse on higher education. Internationalisation is, thus, primarily conceptualized as part of the quality discourse. This later leads to a situation where internationalisation is operationalized as a measure of quality and a means to achieve it, while quality in turn presupposes internationalisation. Such positive coding of internationalisation echoes the positive coding of the normalized West, especially when “international” in the discourse of Eastern European higher education almost exclusively means “Western” or “European”. Although the current conceptualization of internationalisation is less Western-oriented, its historical development shows that internationalisation in Eastern Europe is not just a higher education trend. The concept also encompasses the legacy of the 1990s, which links it to internal aspirations and external expectations that, after the transition period, the demi-orientalized Eastern Europe will become European, i.e., similar to Western Europe, which is considered the norm. Keywords: higher education, internationalisation, history of concepts, critical discourse studies.
