Valdymas ir nuosavybės teisė

LTDrąsiai galima teigti, kad 2000 m. priimtas CK didžiausią poveikį padarė būtent daiktinei teisei. Šį teiginį užtenka pagrįsti jau vien ta aplinkybe, jog daiktinės teisės posakis, kitaip nei kiti tradiciniai civilinės teisės posakiai - prievolių, paveldėjimo ir šeimos teisės, nei senajame 1964 m. CK, nei kituose to meto civiliniuose įstatymuose struktūriškai apskritai nebuvo išskirtas. Senojo CK antrasis skyrius apsiribojo nuosavybės teisės ir jos įgyvendinimo būdo - operatyviojo valdymo teisės1320 - reglamentavimu, o įkeitimas buvo reglamentuojamas prievolių teisėms skirtame kodekso trečiajame skyriuje (1964 m. CK 198-211 str.). Priežastis gerai žinoma - iki Nepriklausomybės atkūrimo gyvavusi teisės sistema buvo grindžiama socialistinės nuosavybės pirmenybe ir administraciniu ūkio planavimu, todėl dauguma daiktinių teisių paprasčiausiai neturėjo taikymo srities1321. Tiesa, tuo pat metu, kai buvo skelbiama nepriklausomybė ir ideologiškai sureikšminama privačios nuosavybės teisė, dar iki priimant naująjį CK, prasidėjo ir daiktinių teisių reglamentavimo pokyčiai. Pavyzdžiui, nuosavybės teisės reglamentavimas jau buvo modernizuotas, žemės įstatymuose buvo numatyti servitutai, prasidėjo įkeitimo reforma. [Iš straipsnio, p. 519]