LTStraipsnio tikslas – išskleisti M. Foucault interpretacinę prieigą prie F. Nietzsche’s filosofemų; antra, pagrįsti šių filosofemų konceptualiąją svarbą Foucault plėtojamai genealogijai; ir trečia, parodyti, kaip iš Nietzsche’s instrumentiškai perimtas Foucault genealoginis tyrimas polemikoje su J. Habermasu perauga į problemišką legitimacijos klausimą: kaip galima genealoginė istorijos ir įvairių socialinių praktikų kritika? Straipsnyje siekiama pagrįsti tezę, jog Foucault plėtojamas genealoginis tyrimas gali būti traktuojamas kaip istorijos ir socialinių praktikų legitimus ir Habermas’ui alternatyvus projektas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interpretacijos nepabaigiamumas; Genealogija; Hermeneutika; Archeologija; Socialinė kritika; Incompleteness of interpretation; Genealogy; Hermeneutics; Archeology; Social criticism.
ENAim of the paper is to explicate Foucault’s interpretational access to Nietzsche’s basic concepts; second, to show Nietzsche’s importance for the development of M. Foucault‘s genealogy; and third, to disclose how Foucault’s genealogical research in polemics with J. Habermas turns to the problem of legitimizing the question “How can genealogical history and a variety of social practices criticism?” This article is intended to support the thesis that genealogical research developed by Foucault can be seen as legitimate historical and social practice and an alternative to Habermasian project. [From the publication]