Valdžių padalijimo principas: samprata ir keletas interpretavimo problemų konstitucinėje jurisprudencijoje
LTValdžių padalijimas ir asmens teisės bei laisvės - pamatiniai konstitucionalizmo elementai. Teisinėje literatūroje nuolat kartojamas teiginys, kad demokratinėje valstybėje valdžios organizacija ir veikla turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Šio principo paskirtis – užtikrinti asmens teises ir laisves, padėti visuomenei išvengti valdžios savivalės. Principo esmė - įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, užtektinai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekviena valdžia įgyvendinama per jos institucijas. Valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurią lemia tos valstybės valdžios institucijos vieta tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykis su kitais įgaliojimais. Parlamentas leidžia įstatymus, vyriausybė juos įgyvendina, teismai vykdo teisingumą. [Iš straipsnio, p. 135]
- Konstitucinių principų plėtojimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Konstitucinių principų plėtojimas konstitucinėje jurisprudencijoje. Vilnius: LRKT, 2002. P. 8-132, 208-334.
- Savivaldybių mokykloms nustatytų kriterijų konstitucinė patikra. Lietuvos teisė. 2023, p. 104-114.
- Valdžių padalijimo principas ir teisminės valdžios vieta valdžių padalijimo sistemoje. Teisė. 2003, t. 49, p. 112-123.
- Valdžių padalijimo teorija ir jos įgyvendinimo modeliai: kriterijų kokybės problema. Jurisprudencija. 2004, Nr. 61 (53), p. 5-18.
- Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Rytų Europos kontekste. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 231 p.
