LTXIV ir XV amžių sandūroje pietų-vidurio ir rytų Europoje susiformavo nauja sudėtinga diplomatine, dinastine, ūkinė, religine padėtis, kurią paskatino Jadvygos ir Jogailos santuoka bei LDK įsiveržimas į krikščionių pasaulį. Susipynė Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos ir Moldovos-Valakijos interesai: savo žemių gynyba nuo didėjančių turkų puolimų, skirtingų Bažnyčios atšakų valdymo organizavimas jose, politikos finansavimas, siekiant kontroliuoti tarptautinius prekybos kelius tarp rytų ir vakarų. Į Kilios, tai yra pirklių kelio tarp Juodosios jūros Kafos ir Peros uostų, valdymą tarp Valakijos-Moldovos ir Vengrijos įsivėlė Jogaila su Vytautu. Tai buvo svarstoma 1412 m. Lubovlės sutartyje. Šis klausimas turėjo būti diskutuojamas ir 1429 m. Lucko suvažiavime. Politiniai ir ūkiniai ryšiai tarp šių penkių valstybių matyti taip pai naujoje stačiatikių-katalikų santykių valdymo struktūroje, ypač iš dominikonų maldininkų, pranciškonų maldininkų brolijos veiksmų bei pastangų kurti Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių uniją. Būtent tokie vidurio ir pietų Europos kontekstai padeda geriau suprasti sudėtingą LDK vystymąsi.