Lietuvos didikų Pacų itališkųjų ryšių kultūriniai kontekstai XVII a. antroje pusėje : disertacija

LTŠis darbas, parašytas remiantis gausiais archyviniais dokumentais iš Italijos valstybės archyvų bei bibliotekų rankraštynų, analizuoja Lietuvos didikų giminės – Pacų, kurie XVII a. antroje pusėje reprezentavo Lietuvos valstybę, santykius su Italijos diduomene, ypač su Florencijos valdovais kunigaikščiais Medičiais – žinomais Europoje Renesanso kultūros puoselėtojais ir mecenatais, bei su Šventuoju Sostu. Šiuos Pacų dvaro ryšius įtakojo XVII a. pirmoje pusėje susiformavusi Pacų kilmės legenda apie jų itališką kilmę, siejančią juos giminystės saitais su Florencijos patricijais Pazzi. Tariamą giminystę, pagrįstą tik dviejų pavardžių skambėjimo panašumu, ypač propagavo Florencijos dvaro pasiuntiniai ir popiežiaus nuncijai, rezidavę Lenkijos-Lietuvos valstybėje. Ši legenda Pacų giminę iškėlė ne tik į valdančiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenę, bet taip pat padėjo jiems įsitraukti į XVII a. Europos dvarų politinių intrigų teatrą. Įvairių istorinių šaltinių, daugiausia korespondencijos, analizė atskleidė Italijos ir Lietuvos valstybių ryšių ištakas, susiklosčiusias tolimoje praeityje, taip pat parodė Lietuvos aktyvų dalyvavimą XVII a. Europos politikoje bei nagrinėja Lenkijos-Lietuvos bendros valstybės ypatumus Baroko epochoje. Platus socialinis kontekstas atskleidė Pacų giminės klientūrinius ryšius su Italijos diduomene ir kitais Europos dvarais; parodė to meto Lietuvos didikų kasdienio gyvenimo ypatumus, jų tarpusavio santykius, pomėgius ir silpnybes, kurios buvo neatsiejamos nuo jų politinės veiklos. [Iš leidinio]

ENThis paper based on numerous archive documents from Italian state archives and manuscript sections of libraries analyses the relations of the Lithuanian noble family – the Pacas family which in the second half of the 17th century represented the Lithuanian state – with the Italian nobility, especially the rulers of Florence the Medici Dukes – renowned cherishers and supporters of the European Renaissance culture, and the Holy Throne. Those relations of the Pacas estate were influenced by the legend of the Pacas’ Italian origin spread in the first half of the 17th century according to which they were related to the Florence patricians Pazzi. The alleged relation based only on similarities of pronunciation of the two surnames was especially propagated by messengers of the Florence estate and the Pope’s nuncios residing in the Polish-Lithuanian state. This legend upgraded the Pacas family not only to the ruling nobility of the Grand Duchy of Lithuania but also helped to become involved in the theatre of political intrigues of the European families of the 17th century. Analysis of various historical sources, mainly correspondence, revealed the outset of state relations between Italy and Lithuania formed in very old days and showed active participation of Lithuania in the European politics of the 17th century and covered peculiarities of the Polish-Lithuanian state in the Baroque times. The broad social context revealed client-type relations of the Pacas family with the Italian nobility and other European estates and showed peculiarities of daily life of the Lithuanian nobility of that time, their mutual relations, likes and weaknesses which were inseparable from their political activities.

• I Pazzi di Lituania nella corrispondenza italiana del XVII secolo: storia e onomastica / Aušra Baniulytė. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2007, 11, p. 127-144.
• Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje / Agnė Railaitė-Bardė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 543 p.