Tradicijos ir reformos: apšvietos įtaka politiniam mąstymui Lietuvoje

LTDisertacijoje siekiama pateikti LDK politinės minties rekonstrukciją Apšvietos laikmečiu. Darbe keliamas tikslas suprasti Apšvietos laikotarpio politinių idėjų turinį ir jų poveikį pilietiškumo sampratai analizuojant LDK ir Vilniaus universiteto švietėjų mokymą XVIII a. antroje pusėje. Disertacijoje teigiama, kad Lenkijos-Lietuvos Apšvieta buvo tiek specifiška nacionaline prasme, tiek paveikta Europos švietėjų idėjų bei suformavo savitą ir išskirtinį politinį mąstymą, LDK ir Vilniuje besireiškusį apšviestosios periferijos kontekste. Pasitelkiant idėjų istorijos metodologines įžvalgas ir susipynusios istorijos prieigą analizuojamos pilietiškumo sampratą veikusios teisių, laisvių ir pareigų koncepcijos. Disertacijoje teigiama, kad LDK didžiausiu Apšvietos išskirtinumu laikytinas jos religinis kontekstas ir iš to kylantis nuosaikumas. Bažnytinių švietėjų programoje valstybės sąrangos, valdytojo ir valdančiųjų santykiai buvo suprantami kaip doro ir apsišvietusio piliečio veiksmų rezultatas, o gera ir teisinga valdžia kildinama iš tikėjimo ir mokslo tiesų laikymosi. Religiniai švietėjai pateikė religijos sampratą, kuri naudojosi Apšvietos filosofija tam, kad skatintų tikėjimo, tarnaujančio bendrajai moralei ir politikai, supratimą. Fiziokratizmo įtaka lėmė krašto gerovės akcentavimą, kurioje svarbiausia nuostata buvo gyvybės, nuosavybės ir teisingumo apsauga. Švietėjų tikslu buvo ne politinė valstybės pertvarka, bet atsakingos ir apsišvietusios politinės tautos formavimas.

ENEducational programme of Lithuanian enlighteners can be identified as a local programme for citizen upbringing emphasising goals of state prosperity. Their emphasis on citizenship was directed towards foundation of the will of the nation, understood as a common and public matter. The upbringing of citizens was understood as an inseparable part of the teaching on how to be a proper nation. It was a goal to change individuals that think only about their own wellbeing into citizens that care about the common good. Such thinking by Lithuanian enlighteners is also proof of a conceptual change showing that enlightened rational mind is able to understand the benefits of civic condition and civic duties, while at the same time allowing assurance of natural rights. Political thought in the GDL during the Enlightenment was a state-centric thinking about conversion of people into citizens, using Western debates and adapting them for the specific case of Lithuania.