Postdemokratija ir populistiniai diskursai Lietuvoje (2004-2016)
LTDisertacijoje nagrinėjamos populizmo ir postdemokratijos sąsajos. ir empiriškai tiriamos jų apraiškos šiuolaikinės Lietuvos politikos kontekste. Disertacijoje remiamasi poststruktūralistine populizmo teorija ir postfundacinėmis politikos teorijomis, drauge atskleidžiant šių teorijų euristines galimybes naujam šiuolaikinės Lietuvos politinės raidos problemų nušvietimui. Siekiama parodyti, kad postdemokratinė visuomenės būklė, apimanti tarpusavyje susijusius ontologinius, institucinius ir ideologinius politinės antagonistinės dimensijos neigimo registrus, nesugeba visiškai nuslopinti socialinio antagonizmo. Neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis jis neišvengiamai atsinaujina, dažnai kvestionuojant ne tik neoliberalią vystymosi kryptį, bet iš dalies ir pačią demokratinę santvarką. Tyrimo tikslas yra pasitelkus postfundacinę diskurso analizę (PDA), ištirti ryškiausius postdemokratinio populizmo atvejus Lietuvoje laikotarpyje po pokomunistinės transformacijos pabaigos. Siekiama identifikuoti visas postdemokratines politikos slopinimo formas (parapolitiką, archipolitiką, ultrapolitiką ir metapolitiką), kurios iki šiol sėkmingai sugebėdavo neutralizuoti dominuojančios neoliberalios politinės krypties kvestionavimą ir argumentuoti, kodėl Lietuva skirtingai nuo kitų pokomunistinės demokratizacijos procesą refoliucijos būdu įvykdžiusių šalių (Lenkijos ir Vengrijos), ilgainiui nepasuko autoritarinio populizmo keliu.
ENIn this dissertation, connections between populism and post-democracy in the Lithuanian political field after the transition to democracy are analyzed combining post-structuralist theories with post-foundational political theories. The main aim of the thesis is to show how post-democratic condition, embracing interconnected ontological, institutional and ideological disavowal registers of political dimension, cannot fully suppress social antagonisms. Under the conditions of neoliberal capitalism, these antagonisms unavoidably re-emerge, often endangering not only the neoliberal direction of development but also the democratic regime itself. The aim of the research is to examine most salient cases examples of post-democratic populism in the Lithuanian politics after the end of post-communist transition in this country. This dissertation is an attempt to identify all post-democratic forms of politics disavowal (archipolitics, parapolitics, metapolitics and ultra-politics), which until recently succeeded in neutralizing all the attempts to challenge the dominant neoliberal agenda. As well as to show why differently from other most similar post-communist countries which completed democratic transition by process of refolution (Poland and Hungary), Lithuania did not take the populist authoritarian turn.
