Kultūrinis veiksnys NATO valstybių karinės galios struktūroje
LTŠi disertacija, plačiąja prasme, skirta sugretinti politikos mokslų ir karo studijų disciplinas: nors karo studijų klausimai vis plačiau analizuojami politikos mokslų rėmuose, tačiau tarptautinių santykių ir karo studijų atstovai taiko skirtingus karinės galios – vieno kertinių karo studijų aspektų – aiškinimo būdus. Siekiant išplėsti tarptautinių santykių teorijų taikymo galimybes karo studijoms, disertacijoje siekiama parodyti, jog karinės galios struktūros moksliniam aiškinimui ir tyrimui būtina neoklasikinio realizmo ir karo studijų teorinių įžvalgų sintezė. Tarpparadigminių debatų skatinimas, sugretinant skirtingas karinės galios aiškinimo perspektyvas, atspindi teorinį bandymą išplėsti tarptautinių santykių teorijų taikymo galimybes karo studijoms. Disertacijos teorinė dalis yra paremta trijų elementų – karinės galios, kultūrinių kompetencijų ir saugumo aplinkos analize, pagrindžiant, jog kultūrinės kompetencijos į karinės galios struktūrą yra įtraukiamos per konceptualinį karinės galios elementą – karines doktrinas. Empirinė dalis skirta teorinėje dalyje suformuotos sąveikos patvirtinimui. Tyrimas yra kokybinė studija, pasitelkianti tris pagrindinius metodus – dokumentų analizę, tematinę turinio analizei bei pusiau struktūruotus ekspertinius interviu. Pagrindinė šios disertacijos išvada yra, kad neoklasikinio realizmo teorija gali būti naudojama karinės galios analizei, atsižvelgiant į teorijos taikymo galimybes ir ribotumus.
ENThis dissertation work is first and foremost an exploratory one while seeking to expand possibilities for the application of international relations theories to warfare studies: although the issues of military studies are increasingly analysed in the framework of political science, the representatives of international relations and military studies use different ways of interpreting military power – one of the key aspects of military studies. With the intention of expanding the possibilities of applying theories of international relations to military studies, this article aims to show the need for a synthesis of theoretical insights into neoclassical realism and military studies for scientific interpretation and research of the military power structure. The promotion of inter-paradigm debates by paralleling the different perspectives concerning the interpretation of military power reflects a theoretical attempt to extend the application of theories of international relations to military studies. The theoretical part is based on three elements – military power, cultural competences and the analysis of the security environment by substantiating that cultural competences are included in the structure of military power through the conceptual element of military power – military doctrines. The empirical part is devoted to the confirmation of the interaction formulated in the theoretical section. This research is a qualitative, in-depth-orientated study employing three main methods – an analysis of documents, thematic content analysis and semi-structured interviews. The main takeaway of this dissertation is that the theory of neoclassical realism can be used for the analysis of military power only taking into consideration possibilities and limitedness of the application of this theory.
