Pasaulietiškumo samprata Bažnyčios mokyme dėl katalikų veiklos politikoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pasaulietiškumo samprata Bažnyčios mokyme dėl katalikų veiklos politikoje
Alternative Title:
Church's dosrrine on the concerning carholic political activies
In the Journal:
Soter. 2006, 20 (48), p. 131-142
Keywords:
LT
Politika; Bažnyčios mokymas; Pasaulietiškumas; Politinė teorija; Visuomenė.
EN
Politics; Church's teaching; Secular; Political; Society.
Summary / Abstract:

LTDemokratinėje visuomenėje visi piliečiai – tiek krikščionys, tiek nekrikščionys – dalyvauja politikoje, todėl tarp jų svarbus dialogas. Tačiau šis dialogas viešajame gyvenime ne visada teisingai formuluojamas. Klaidingai interpretuojama pasaulietiškumo samprata. Dėl skirtingos šios sąvokos sampratos politiniame liberalios visuomenės gyvenime ir katalikų teologijoje dažnai nepagrįstai siekiama paneigti katalikų teisę pagal savo pažiūras veikti politikoje bendrosios gerovės labui. Straipsnyje atskleidžiama pasaulietiškumo samprata Bažnyčios mokyme dėl katalikų veiklos politikoje: išdėstoma „pasaulietiškumo“ sampratos raida Europos politinės minties istorijoje bei aptariamas „pasaulietiškumas“, kuriuo turėtų vadovautis katalikų politinė veikla. „Pasaulietiškumo“ samprata formavosi ginčijantis dėl dvasinės ir pasaulietinės valdžių santykių, sacerdotium ir regnum savarankiškumo ir atskyrimo. Tai praturtino Europos politinės minties istoriją, įteisino valstybės ir Bažnyčios atskyrimą. Katalikų politinė veikla turi pripažinti teisėtą Bažnyčios ir valstybės autonomiją, tačiau neatskirti pasaulietiškumo nuo moralės. Pasaulietiškumo negalima painioti su laicizmu. Bažnyčios mokymas siekia išsaugoti politikos ir moralės integralumą, drąsina katalikus liudyti evangelines vertybes savo pasaulietinėje veikloje, kad pasaulietiškumas taptų pagarbaus dialogo tarp piliečių ir tautų erdve.

ENAll citizens – both Christians and non-Christians – participate in politics in a democracy, which makes the dialogue between them important. However, the premises of this public dialogue are not always correctly understood. The concept of secularity is interpreted erroneously. Due to the different understandings of this concept, the political life of the liberal society and the Catholic theology often unreasonably denies the right of the Catholics to political actions for the public good according to their beliefs. The article discusses the notion of secularity in the Church teachings regarding the political participation of the Catholics. It outlines the development of the concept of “secularity” in the history of the European political thought and discusses what “secularity” should mean in the political activities of the Catholics. The concept of “secularity” was shaped by the debates regarding the relations between the spiritual and the worldly authorities and the autonomy and separation of sacerdotium and regnum. This enriched the history of the European political thought and formalised the separation of the Church and the state. The political activities of the Catholics should recognise the legal autonomy of the Church and the state; however, they must not separate secularity from morality. Secularity should not be confused with laicity. The Church teachings seek to preserve the integrity of politics and morality and encourage the Catholics to represent the evangelical values in their secular activities so that secularity becomes a space for a respectful dialogue between the citizens and the nations.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9171
Updated:
2018-12-20 23:11:19
Metrics:
Views: 59    Downloads: 1
Export: