J. Gruodžio kompozitorių mokykla ir jos šakos

LTLietuvių kompozitorių mokyklos kamienu neabejotinai tapo tarpukario modernaus nacionalinio stiliaus kūrėjas Juozas Gruodis. Pradėdami tyrinėti, kaip iš jo profesinių pastangų išaugo vešlus lietuvių kompozitorių mokyklos medis, negalime nepažvelgti į jį išauginusią dirvą. Joje norėtųsi pamatyti stambiąsias maitinančias šaknis, įžvelgti jų raizginio grafiką. Kultūrinio humuso sluoksnyje didžiulės reikšmės turėjo LDK ir vėlesnio laikotarpio (XIX a.-XX a. pradžios) Lietuvos didikų dvaruose skambėjusi muzika. Neįtikėtinai platus čia atliekamų Europos kraštų kompozitorių kūrinių repertuaras buvo dvaruose kartkartėmis skambėjusių mėgėjiškų Lietuvos aristokratų kūrinių - pjesių, dainų, kamerinių ansamblių, net operų kontekstas. Juos komponavo gausūs Oginskių, Pliaterių, Tiškevičių, kitų aristokratų šeimų palikuonys. Yra žinoma, pavyzdžiui, Mykolo Kleopo Oginskio sukurta opera "Zélis et Valcour" (1799), mecenato, dirigento ir kompozitoriaus Gustavo Pliaterio (1841-1912) sukomponuotas "Mozūrėlis" balsui ir fortepijonui, daugybė kitų kūrinių. Partitūrų yra palikę ir Lietuvoje kūrę svetimtaučiai, ir savi muzikantai. Kūrė smuikininkas, dainininkas, kompozitorius Faustynas Zylinskis (1796-1867), dvarų orkestrų ar ansamblių kapelmeisteriai - Florianas Miladowskis, Mikolajus Wojciechowskis, Juozas Kalvaitis (Kalwajc), rietaviškis karo kapelmeisteris Jonas Kudokas ir kiti [p. 226].