Mediniai sakraliniai paminklai

LTMediniai statiniai ir jų architektūra - tai mūsų kultūros paveldo dalis, įkūnijanti natūralų žmogaus buities ir kūrybos ryši su gamta. Nuo seno Lietuvoje buvo statomi nepaprasto grožio ir subtilios meninės išraiškos liaudies meistrų sukurti paminklai: krikštai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai. Visiškai teisingai yra pastebėjęs prof. K. Šešelgis: Vertingiausius prieškarinio laikotarpio (1921-1940 m.) kryžių ir koplytėlių nuotraukų rinkinius paliko etnografas B. Buračas, prof. I. Končius ir dailininkas A. Varnas. Dar savo atsiminimuose A. Varnas teigia: "Mano tikslas buvo daugiau pažinti kryžius. Mačiau, kad mediniai kryžiai žūsta. Reikia juos gelbėti bent nuotraukose". 1921 m. A. Varnas fotografuoti pradėjo Raseinių kraštą, paveldą, paminklus. Dali fotografijų A. Varnui padarė kraštotyrininkas B. Buračas. Jis 1939 m. rašė: "Prieš 30-40 metų akmeniniams ir geležiniams kryžiams tokios pagarbos kaip mediniams kryžiams nebuvo, nes buvo tikima, jog tikras ir šventas yra tik medinis kryžius. Dar neseniai žmonės tikėjo, jog ant geležinių ir akmeninių kryžių neina jokia šventenybė ir jų nereikia bučiuoti, nė melstis ar kitokią pagarbą atiduoti, kaipo nešventiems daiktams". [Iš straipsnio, p. 103]Reikšminiai žodžiai: Raseinių kraštas; Mažoji medinė architektūra; Mediniai sakraliniai paminklai; Raseiniai localities; Small wooden architecture; Wooden sacral monuments.