Rola Koła Filozoficznego Studentów Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie w działalności środowiska filozoficznego

LTTikslas – ištirti SBU (Stepono Btoro un-to)Vilniuje filosofinio būrelio kronikos protokolus, atskleidžiančius to meto Un-to jaunųjų filosofų veiklą. 1920-1939 m. SBU studentų būrelio mokslinių susirinkimų aprašai leidžia paprieštarauti lenkų istorikams, kad studentus pirmiausia domino praktinė filosofija – etinės ir pasaulėžiūrinės koncepcijos. Medžiaga rodo, kad studentai domėjosi ir aktualiomis filosofijos istorijos problemomis, jaudinusiomis ano meto žymius Lenkijos ir Vakarų Europos filosofus. Ypatingo susidomėjimo susilaukė pažinimo teorijos bei ontologijos, metafizikos, logikos, estetikos, filosofinės antropologijos, aksiologijos, istoriosofijos klausimai, rusų ir indų filosofijos problemos, atskirų mokslų – teisės, medicinos, pedagogikos, sociologijos ir psichologijos-epistemologijos dalykai. Per 19 metų įvyko 235 moksliniai susirinkimai, išleisti du tomai straipsnių teisės filosofijos klausimais, sukaupta keli šimtai vertingų filosofijos knygų. Susirašinėjama su Lvovo-Varšuvos filosofinės mokyklos įkūrėju Kazimieru Twardowskiu iš Lvovo universiteto. Laiškai, aptariami moksliniuose susirinkimuose, palaikė intelektinę atmosferą. Intelektiniai būrelio narių ryšiai, geriausių darbų apdovanojimai, delegavimas į filosofinius suvažiavimus buvo rimto moralinio ir materialinio palaikymo veiksniai, ginantis filosofijos magistro ar daktaro laipsnius. Būrelio mokslinį lygį kėlė žymių mokslininkų referatų skaitymai. FSB ugdė mokslinius darbuotojus bei SBU dėstytojus. Paminėtini B. Woyczyńskis, S. Burhardas, W.Walicka-Woyczyńska, J. Rutskis, J. Zajkowskis, S.Frydmanas, A. Mycielski ir kt.

ENThe goal is to analyse the protocols of the philosophical student circle at SBU (Stephan Bator University) in Vilnius describing the activities of young philosophers of the University at that time. The descriptions of scientific meetings of student circle of SBU in 1920-1939 enable to challenge the Polish historians maintaining that students were primarily interested in practical philosophy – ethical and attitude concepts. The material demonstrates that students were interested in relevant problems of the philosophy history which were of concern of famous philosophers of Poland and the Western Europe at that time. Special attention was given to the issues of cognition theory and ontology, metaphysics, logics, aesthetics, philosophical anthropology, axiology, Russian and Indian philosophy, and to various subjects such as law, medicine, pedagogy, sociology and psychology-epistemology. During 19 years 235 scientific meetings were organised, two volumes of articles on the issues of the philosophy of law were issued, and several hundred of valuable philosophical books were accumulated. There was an ongoing communication with the founder of the Lvov-Warsaw philosophical school – Kazimierz Twardowski from Lvov University. The communication of the intellectual circle members, awards for the best works and delegation to philosophical conventions were the factors of serious moral and material support.