Netikro misticizmo atpažinimo ir vertinimo kriterijai katalikų teologijoje

LTKatalikybėje mistika (tiesioginė Dievo patirtis) laikoma aukščiausia tikėjimo gyvenimo forma. Tad nuo pradžių teko atskirti tikrąją mistiką ir ja grindžiamą pasaulėžiūrą (misticizmą) nuo netikrųjų. Nuo XIX a. ši problema persikėlė ir į naujųjų religinių judėjimų bei sekuliarias meno, politikos ir net mokslo erdves. Katalikų Bažnyčia per polemikos su eretikais šimtmečius apibrėžė, kas jai yra tikroji mistika – mistinės patirties struktūrą, būdingus bruožus, vaisius ir vengtinus kraštutinumus. Nors kai kurie punktai sutampa su vadinamuoju universaliuoju (sekuliariuoju) mistikos apibrėžimu, katalikiškoji samprata pateikia daug išsamesnį mistinės patirties skyrimo ir vertinimo kriterijų rinkinį.

ENIn Catholicism, mystic (the direct experience of God) is considered the highest form of the life of faith. Thus, from the beginning, it was necessary to distinguish true mystic and the worldview based on it (mysticism) from false one. Since the 19th century, this problem also emerged in the new religious movements and secular spaces of art, politics, and even science. Over the centuries of controversy with heretics, the Catholic Church has defined what the true mysticism is: the structure of mystical experience, its characteristic features, its fruits, and the extremes to be avoided. Although some points overlap with the so-called universal (secular) definition of mysticism, the Catholic concept provides a much more comprehensive set of criteria for identifying and evaluating mystical experiences.