Kanceliarinės kalbos patarimai
LT„Kanceliarinės kalbos patarimai“, pasirodę 1993 m., sulaukė penkių knyginių leidimų. Internetinis leidimas parengtas pagal 5-tąjį Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute išleistą 2002 metų leidimą. Rengiant ankstesnius leidimus prisidėjo Elena Oginskienė, Rasa Mielkuvienė, Dana Vainauskienė. Internetinio leidimo korektūras skaitė Janina Vileikienė. Kanceliarinė kalba – tai kanceliarijos (lietuviškai sakant – raštinės) ir čia rengiamų dokumentų kalba. Ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Panašia reikšme vartojamas ir junginys administracinė kalba, bet jis, be kanceliarinių raštų kalbos, apima ir šnekamąją tos srities, iš dalies ir teisės rašomąją bei šnekamąją kalbą. „Kanceliarinės kalbos patarimai“ skiriami visiems, kas rašo įvairius dokumentus, moko kitus arba patys mokosi juos rašyti: valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir moksleiviams. Leidinys taip sudarytas, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos. Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų. Stengiamasi ne klaidas vardinti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, o ko nereikėtų be reikalo keisti [Iš Pratarmės].
