Likimo išbandymai
LTPirmajai „Likimo išbandymų" laidai (2011) sulaukus daug šiltų atsiliepimų, teigiamų vertinimų Lietuvoje bei užsienyje, pasigirdo raginimų išleisti knygą didesniu tiražu, taip pat išversti ją į kitas kalbas - ne vien dėl sukrečiančių liudijimų iš rusų sovietų lagerių pragaro, bet ir dėl puikaus pakylėto autorės rašymo stiliaus bei sunkiai nusakomo, prof. V. Daujotytės žodžiais tariant, gyvenimo branginimo jausmo ir gilaus, šiandien dažnai pamirštamo Tėvynės pojūčio. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė, atsiminimus pradėjusi rašyti dar sovietmečiu, jų skaitytojais pirmiausia matė savo vaikus ir anūkus. Švelniai ir tvirtai paėmusi už rankos, autorė ir mus veda per savo gyvenimą, o drauge - ir per visos mūsų Tėvynės tragišką likimą, vinguriuojantį geležinkeliu iš Kauno į Pečioros, Taišeto, Krasnojarsko, Norilsko ir kitas Rusijos platybėse pridygusias pasmerktųjų kalinimo vietas. Įsitraukusi į pasipriešinimo okupantams veiklą ir už tai suimta septyniolikmetė mergaitė, vilkėdama rudeniniu paltuku, patenka į ledinės šiaurės pūgos skrodžiamą poliarinę naktį ir į nužmogėjusių kalinių prižiūrėtojų nagus, kur, regis, tiesiog neįmanoma išgyventi. Bet ji nepalūžta, sugeba atsispirti nepakeliamiems sunkumams ir žiauriam, nežmoniškam elgesiui, tik vis labiau ilgisi Tėvynės. Pasakojimas aukščiausią įtampos tašką pasiekia aprašant 1953 m. Norilsko lagerių kalinių sukilimą, pasibaigusį baisiomis sukilėlių žudynėmis ir pasipriešinimo dvasios pergale. Buvusios politinės kalinės, gydytojos Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimus gražiai išplečia idiliški autorės vaikystės, prabėgusios Kauno priemiestyje, vaizdai bei nelengvo gyvenimo grįžus iš lagerių aprašymas. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Joana Ulinauskaitė-Mureikienė; Pasipriešinimo judėjimas; Biografijos; Lietuviai tremtiniai; Atsiminimai.
