Akademinė autonomija tarp diktatūros Scilės ir biurokratijos Charibdės

LT2022 metais Kaune Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – VDU) paminėjo savo įkūrimo šimtmetį ir visiškai logiška, kad akademinėje bendrijoje kilo mintis parašyti VDU istorijai skirtą veikalą. Šio iššūkio ėmėsi VDU profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. Jo parašyta VDU istorijos studija nėra jubiliejinis leidinys ar koks nors pagyrimų ir pasigyrimų rinkinys, kaip kartais nutinka su valstybinių institucijų jubiliejaus proga išleistomis istorijomis, o kartu su chronologiniu VDU istorijos aprašymu siekia aptarti ir svarbiausias universitetų raidos Lietuvoje problemas bei jų aktualumą mūsų dienomis. Negalima nepabrėžti buvusių ir esamo VDU vadovų – ypač prof. Juozo Augučio ir prof. Algirdo Avižienio – informacinės ir konsultacinės paramos rengiant šią VDU istoriją, taip pat nedažnai pasitaikančio kolegiško istorikų bendradarbiavimo – dr. Kęstučio Raškausko beveik tuo pačiu metu parengtas platus su Lietuvos universiteto įkūrimu susijusių šaltinių rinkinys (Raškauskas 2022). Be abejo, toks solidus šaltinių rinkinys buvo vertingas ir recenzuojamos studijos autoriui, už tai kolegai istorikui įvade Kulakauskas nuoširdžiai dėkoja. Pasirinkta trumpos istorijos forma leidžia jos autoriui elgtis laisviau ir nesieti pasakojimo vien tik su VDU institucine istorija, bet pažvelgti į bendrą Lietuvos universitetų, kurių daugumos sąmoningu ar atsitiktiniu tėvu jų lietuviškuoju istorijos periodu tapo VDU, padėtį dabartinėje Lietuvos Respublikoje, tam skiriant baigiamąją dalį (p. 211).