LTPirmojoje knygos dalyje pasakojama apie Musninkų štetlą - jo geografinę padėtį ir istoriją, kaip Musninkų dvaras pamažu virto štetlu ir kaip jame klostėsi žydų gyvenimas. Žydų bendruomenės narių pasakojimus apie laikotarpį prieš Antrąjį pasaulinį karą perpasakojo Filomena Vaicekauskienė ir Marytė Galvosienė - dvi iki šiol Musninkuose tebegyvenančios lietuvės. Rachelės Lisman straipsnis „Mažasis štetlas Lenkijoje pavadinimu Musnik“ puikiai atspindi žydų gyvenimą Musninkuose 1920-aisiais. Straipsnyje „Mano Musninkai ir sinagogos“ (aut. Chaja Berzakaitė) aprašomos ne tik dvi Musninkų sinagogos, bet ir vaizdingai piešiamas religingas štetlo žydų gyvenimo būdas. Galiausiai „Liudijime apie Ukmergės krašto žydų likimą“, kurį pateikė Reuvenas, Sara ir Rachelė Kronickai, pasakojama apie Musninkų žydų žudynes bei aplinkinių miestelių ir štetlų likimą per Antrąjį pasaulinį karą. Antrojoje knygos dalyje pasakojama apie Zilberių šeimą iš Musninkų ir jos palikuonis. Ji prasideda nuo Saros Blumos ir Zadoko Zilberio biografijos, pateikiamas šeimos Yichus. Toliau rašoma apie Zadoko ir Saros Blumos Zilberių vaikus ir kitus Lietuvoje gimusius artimuosius. Dar knygoje yra straipsnių apie garsius naujosios kartos giminaičius, įdomių pasakojimų apie dar vėliau gimusius šeimos narius [Iš Pratarmės].