Vilniaus vienuolijos ir jų lobynai. Šv. Arkangelo Mykolo bernardinių vienuolynas

LTKnygoje trumpai pasakojama Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno istorija, primenami svarbiausi jos epizodai, atkreipiamas dėmesys į kultūrinę ir meninę bernardinių palikimo vertę. Pristatomi uždarius vienuolyną išblaškyti, tyrinėtojų, restauratorių ir muziejininkų pastangomis į dabar čia veikiantį Bažnytinio paveldo muziejų sugrąžinti Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai priklausantys meno kūriniai. Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bernadinių vienuolynas įkurtas XVI a. pabaigoje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpiu. Jo fundacija ir bažnyčios statyba pasirūpino Leonas Sapiega – vienas svarbiausių ano meto asmenų Kunigaikštystėje. Naujasis vienuolynas buvo turtingiausias bernardinių vienuolynas Abiejų Tautų Respublikoje, turėjęs puikiai įrengtą bažnyčią, aprūpintas brangiais liturginiais indais ir paramentais, garsėjęs stebuklingu Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir teikęs ramų prieglobstį uždarai vienuolių bendruomenei, savo kasdienybę skyrusiai maldoms už fundatoriaus šeimą ir šalies gerovę. Beveik tris šimtus metų Vilniaus miesto gyvenime svarbų veidmenį atlikusi bendruomenė okupacinės Rusijos valdžios potvarkiu buvo sunaikinta XIX a. Ansamblis dar kartą suniokotas sovietmečiu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvusio vienuolyno pastatai grąžinti Vilniaus arkivyskupijai. Kardinolo Audrio Juozo Bačkio dekretu 2005 m. juose įsteigtas Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio paveldo muziejus.