Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: priebalsių instrumentinis tyrimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: priebalsių instrumentinis tyrimas
Alternative Title:
Sounds of the Baltic languages in the early 21st century: an experimental study of consonants
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019.
Pages:
370 p
Series:
Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje; 2
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Dabartinių baltų kalbų priebalsių akustinė charakteristika. Priebalsių tyrimo principai Ir metodika: Akustinė trankiųjų priebalsių charakteristika; Trankiųjų priebalsių tyrimo metodika; Sonantų tyrimo metodika — Trankiųjų priebalsių spektrinės analizės rezultatai ir jų interpretacija: Sprogstamieji priebalsiai; Pučiamieji priebalsiai; Afrikatos; Lietuvių ir latvių kalbų užda rumos priebalsių spektrinės analizės apibendrinimas — Sonantų spektrinės analizės rezultatai ir jų interpretacija: Lietuvių kalbos sonantų tyrimai; Latvių kalbos sonantų tyrimai; Lietuvių ir latvių kalbų sonantų spektrinės analizės rezultatai; Apibendrinamosios išvados — Lietuvių ir latvių kalbų priebalsių palatalizacijos akustiniai tyrimai: Lietuvių ir latvių kalbų trankiųjų priebalsių palatalizacijos akustiniai požymiai; Latvių kalbos sprogstamųjų priebalsių /k/, /g/ fakultatyvinių variantų ir lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių /k/, /g/ bei /kj/, /gj/ akustinių požymių palyginimas — Dabartinių baltų kalbų priebalsių akustinių požymių lyginamoji analizė: Lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių bei afrikatų sprogimo fazės trukmė; Lietuvių ir latvių kalbų sprogstamųjų priebalsių FFT spektro modeliai; Lietuvių ir latvių kalbų pučiamųjų priebalsių ir afrikatų spektro viršūnės da žnis; Lietuvių ir latvių kalbų pučiamųjų priebalsių ir afrikatų santykinis intensyvumas — Išvados — Literatūra ir šaltiniai — Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: priebalsių instrumentinis tyrimas. Santrauka — Baltu valodu skaņas. Gadsimta sākumā: Līdzsk aņu eksperiment āls pētījums. Kopsavilkums — Sounds of the Baltic languages in the early 21st century: an experimental study of consonants. Extended summary — Prieda i: Lentelių sąrašas; Paveikslų sąrašas; Garsinių iliustracijų sąrašas ir garso įrašai.
Keywords:
LT
Baltų kalbos / Baltic languages; Kalbos garsai. Abėcėlė / Speech sounds. Alphabet; Latvių kalba / Latvian language.
Summary / Abstract:

LTŠi kolektyvinė monografija tęsia Lietuvių kalbos instituto knygų seriją „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ ir pirmosios šios serijos knygos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ tematiką. Tai antrasis bendras Lietuvos ir Latvijos mokslininkų – dr. Jolitos Urbanavičienės, dr. Jurgitos Jaroslavienės, dr. Inesės Indričānės ir dr. Jurio Grigorjevo – darbas, skirtas lyginamiesiems dabartinių lietuvių ir latvių kalbų konsonantizmo instrumentiniams tyrimams, atliktiems pagal tą pačią metodiką. Iki šiol instrumentiniai garsų tyrimai, atliekami Lietuvoje ir Latvijoje, skyrėsi savo metodika, garsų įrašymo techniniais parametrais, todėl neįmanoma jų objektyviai palyginti. Be to, abiejose šalyse gvildenamos atskiros fonetikos ir fonologijos problemos, tačiau trūksta kapitalinių apibendrinamųjų baltų kalbų garsynui skirtų darbų.Šioje kolektyvinėje monografijoje pateikta: instrumentiškai ištirtų lietuvių ir latvių kalbų priebalsių – sprogstamųjų, pučiamųjų, afrikatų ir sonantų – akustinės ir artikuliacinės charakteristikos, išryškinant svarbiausius skiriamuosius akustinius priebalsių požymius; išsamiai aprašyta tyrimo metodika: kai kurie tyrimai (pvz.: santykinio, intensyvumo, sprogimo fazės trukmės, lokuso lygčių) su lietuvių kalbos priebalsiais buvo atlikti pirmą kartą; įvairių kriterijų (pvz.: palatalizacijos, balsingumo, artikuliacijos būdo ir vietos, lyties) įtaka priebalsių akustiniams požymiams; pagal tarptautinę fonetikos abėcėlę lietuvių ir latvių kalbų priebalsiams priskirti universalūs rašmenys, bendra baltų kalbų priebalsinių fonemų klasifikacija; tyrimų rezultatus iliustruojanti gausi vaizdinė medžiaga: spektrogramos, schemos, lentelės, paveikslėliai, vaizduojantys priebalsių išsidėstymą koordinačių plokštumoje, ir t. t. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Latvių kalba; Priebalsiai; Baltic languages; Standard Lithuanian; Standard Latvian; Consonants.

ENDiachronic studies accentuate the conservative and archaic nature of the Baltic languages (cf. Bonfante, 2008, 38–41). Janis Endzelynas has noted that ‘the Baltic languages have preserved the primeval sounds better than any other living Indo-European language’ (Endzelynas, 1957, 8). In contrast to other ide. languages, the Baltic languages have lost  between the consonant and the front vowel, and have preserved m before dental consonants, which has not become n (Endzelynas, 1957, 8; Salys, 1985, 15). The Lithuanian language, considered the most conservative of all Indo-European languages, has preserved the articulation of Indo-European plosive consonants (Bonfante, 2008, 40). The Latvian consonants have been transformed to a greater degree compared to their Lithuanian counterparts, for instance: k, g before front vowels have become affricates ʦ, ʣ; the alveolar ʃ, ʒ have been replaced by s, z (Salys, 1985, 43). Owing to certain different linguistic qualities in the classification of habitats of the European languages by Decsy (1973), the Lithuanian and the Latvian languages have been attributed to different language unions: the Latvian language, along with Estonian and Livonian, was attributed to the Peipus language union, while Lithuanian, along with Polish, Belarusian, and Ukrainian, to the Rokitno language union (see Sawicka, 2007, 20–23). The phonetical similarities between the Lithuanian and the Latvian languages are shown.This monograph is a synchronous comparative research of the consonants of the contemporary Baltic languages. Comparative experimental research of the sounds of the Lithuanian and the Latvian languages does not just benefit students learning to pronounce the Lithuanian and Latvian sounds or developers of specialist teaching applications – the comparative analysis of languages that share typological similarities provides data on the subject languages, and experimental research of the acoustic and articulatory specifics of sounds makes it possible for the phonetical system of the language to be described in an objective manner. [From the publication]

DOI:
10.35321/e-pub.2.baltu-garsynas
ISBN:
9786094112522
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/90734
Updated:
2022-01-12 19:50:13
Metrics:
Views: 28    Downloads: 4
Export: