Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)
LTŠiuo tyrimu įsijungiama į lietuvių literatūrologijoje pastaraisiais metais aktyviai vykdomą Maironio kanonizacijos rekonstrukciją. Poeto pozicionavimas literatūriniame kanone iki šiol daugiausia tirtas pasitelkiant literatūros kritiką ir mokslą1, Aistė Ručinskienė neseniai praplėtė šaltinių imtį įtraukdama epistoliką2. Iš ligšiolinių Maironio kanonizacijos tyrimų ši publikacija išsiskiria tuo, kad joje nuosekliai naudojamasi literatūros sociologijos prieigomis grįsta kanono tyrimų metodologija. Greta literatūros kritikos ir mokslo šaltinių kaip kanonizacijos mastui ir tendencijoms nustatyti svarbi medžiaga šiame tyrime pirmą kartą Maironio kanoninės pozicijos rekonstrukcijai pasitelkiami mokykliniai vadovėliai ir skaitiniai, kultūriniai ritualai (jubiliejiniai Maironio minėjimai ir laidotuvės) bei materialusis poeto atminimo įamžinimas (antkapis, paminklai, memorialinis muziejus). [Iš straipsnio, p. 624]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Poetai; Kunigai; Maironis; Kūryba; Kritika; Kanonizacija; Atminimas; Kolektyvinė atmintis; Memorializacija; Memorialiniai muziejai; Mauzoliejai; Lithuanian literature; Poets; Priests; Maironis; Creation; Criticism; Canonization; Memory; Collective memory; Memorialization; Memorial museums; Mausoleum.
