Felicijonas Vikovskis
LTFelicijonas Vikovskis (*1728 VI 9, Krokuvos vyskupija-†1784 X 17, Voiciechovicai Sandomiero vaivadijoje) - kunigas, lotynų ir lenkų kalbomis kūręs ir Vilniuje kūrybą publikavęs poetas, vertėjas, matematikas ir astronomas. Mokėsi pas pijorus Novy Dolske, arba Liubešave (gyvenvietė buv. Lucko vyskupijoje, čia veikęs vienuolynas su noviciatu ir kolegija priklausė pijorų Lietuvos provincijai). 1743 m. rugsėjo 3 d. pradėjo noviciatą ir gavo vienuolinį Šv. Stepono Felicijono vardą (jo krikšto vardas buvo Felicijonas). Po dviejų metų Vikovskis davė vienuolio įžadus. 1752 m. Romoje Konstantinopolio patriarchas De Rubeisas jį įšventino į kunigus. Už studijas ir buvimą Amžinajame Mieste jis veikiausiai turėjo dėkoti kitam Vikovskiui - Šv. Stanislovo Sebastijonui (*1700-†1764), 1742-1748 m. ėjusiam Lietuvos provincijolo pareigas. Tikriausiai šis vyras didžius poetinius gabumus rodžiusį ir Odenillo Apesunzio, arba Apisanzio, slapyvardžiais prisidengusį jaunąjį pijorą atvedė į tenykštę Arkadijos akademiją. Tais slapyvardžiais vėliau, sugrįžęs į Lietuvą, Felicijonas Vikovskis pasirašydavo savo eilėraščius. Be poetinės kūrybos, Vikovskis Romoje gilino matematikos žinias. [Iš straipsnio, p. 321]
- Literatūriniai XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės autoritetai: teorija ir praktika. Senoji Lietuvos literatūra. 2008, 25, p. 51-72.
- Lotyniškosios XVIII amžiaus epigraminės poezijos ypatumai. Žmogus ir žodis. 2006, 2, p. 33-40.
