Plotino „Mąstymo gyvenimo“ koncepcijos ištakos ir termino „ζωή“ vartojimo „Eneadose“ aspektai

LTStraipsnis skirtas Plotino „Mąstymo gyvenimo“ koncepcijos analizei. Pristatoma akademinė diskusija, išryškinusi regimą šios koncepcijos prieštaringumą, siekiant suderinti amžinos, nejudančios Būties ir kartu jai priskiriamo itin dinamiško gyvybingumo idėjas. Straipsnyje aptariami galimi šios Plotino koncepcijos istoriniai šaltiniai, labiausiai kreipiant dėmesį į ikisokratikų filosofiją, Platoną ir Aristotelį. Taip pat aptariama gyvybės, arba gyvenimo, sąvokos (ζωή) vartojimas Plotino traktatuose lyginant ją su giminingu terminu „βίος“. Straipsnyje prieinama išvada, kad Plotino „Mąstymo gyvenimo“ koncepcija perima kai kuriuos ambivalentiškus atitinkamų Platono ir Aristotelio teorijų bruožus, taip pat, kad nuosekli ir sistemiška terminų „ζωή“ ir „βίος“ vartosena „Eneadose“ rodo, jog Plotinas pats suvokia jo „Mąstymo gyvenimo“ koncepcijos prieštaringumą ir „gyvybės“ sąvokos vartojimo problemiškumą, ypač kalbėdamas apie skirtingus tikrovės lygius.

ENArticle is devoted to an analysis of Plotinus’ concept of "Life of the Intellect". Scholarly discussion about this concept reveals the apparent contradictions between its eternal static state of rest and its emphatically dynamic vitalism. The article attemtps to demonstrate that a number of ambivalent elements of Plotinius‘s concept of "Life of the Intellect" are caused by relevant theories of his predesesors, most notably, Plato and Aristotle. An analysis of the usage of terms "ζωή" and "βίος" in the "Enneads" shows that Plotinus is using them in a systematic and consistent manner. It seems obvious that Plotinus is himself aware of the ambiquity of his doctrine of the "Life of the intellect" and difficulties caused by attempts to speak about "life" in different levels of his metaphysical universe.